Atsakymas priklauso nuo to, kiek bendrojo pelno uždirba kiekvienas į atsargas įdėtas euras. Nuolaida pagreitina apyvartą tik tada, kai pardavimai išauga pakankamai, kad padengtų prarastą maržą. Kitas kelias yra greitinti apyvartą nekeičiant kainos: nebeužsakyti atsargų, kurių nereikia faktiniam suvartojimui ir papildymo laikui padengti. Tada apyvartumas gerėja, o marža lieka ta pati.
Nuolaida vis dėlto yra teisingas sprendimas, kai prekių jau nupirkta per daug ir jos pačios neišsiparduos. Tada klausimas nebėra „marža ar apyvarta“. Klausimas yra, kiek pinigų dar įmanoma atgauti ir kaip greitai.
Šis straipsnis tęsia mūsų straipsnių seriją:
- Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?
- Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?
- Kaip atsargų valdymas pagal dinaminius buferius padeda išlaisvinti atsargose įšaldytus pinigus?
- Kokie yra svarbiausi atsargų valdymo rodikliai?
Iš kur kyla maržos ir apyvartumo dilema?
Situacija pažįstama daugeliui vadovų. Pinigų trūksta, sandėlis pilnas, finansininkai prašo didinti atsargų apyvartumą. Komercijos komanda siūlo paprasčiausią sprendimą: nuleisti kainas, paskelbti akciją, išparduoti. Pirkimų komanda tuo pat metu įrodinėja, kad didesnis užsakymas iš tiekėjo su nuolaida pagerins maržą. Abu argumentai skamba logiškai, bet traukia į priešingas puses.
Viena pusė siekia apsaugoti pelną nuo kiekvieno parduoto vieneto. Kita siekia išsaugoti greitį, kuriuo pinigai grįžta iš atsargų. Kad galėtume rinktis, reikia rodiklio, kuris matuotų abu dalykus kartu.
Kaip marža ir apyvartumas susiję finansiškai?
Pirmiausia apie sąvokas. Bendrojo pelno marža yra bendrasis pelnas, padalytas iš pardavimų pajamų. ACCA ją skaičiuoja taip (ACCA, Ratio analysis):
Bendrojo pelno marža = bendrasis pelnas ÷ pardavimų pajamos × 100 %
Maržą svarbu atskirti nuo antkainio. Abu skaičiuojami iš to paties bendrojo pelno, tik dalijami iš skirtingų sumų. Tarkime, prekės savikaina yra 60 €, o pardavimo kaina 100 €. Vienam vienetui tenka 40 € bendrojo pelno.
Marža (nuo pardavimo kainos) = 40 € ÷ 100 € x 100% = 40 %
Antkainis (nuo savikainos) = 40 € ÷ 60 € x 100% = 66,7 %
Tie patys 40 € atrodo kaip du skirtingi skaičiai, todėl kai pirkimų komanda kalba apie antkainį, o finansininkai apie maržą, jie vienas kito nesupranta ir jų pateikiamų skaičių negalima lyginti. Visose tolesnėse šio straipsnio formulėse naudojama marža. Jei vietoje jos įrašytumėte antkainį, rezultatas būtų klaidingas. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek daugiau reikia parduoti su 10 % nuolaida, su 40 % marža gaunama +33 %, o per klaidą įrašius 66,7 % antkainį, tik +18 %. Nuolaida atrodytų daug lengviau atperkama, nei yra iš tikrųjų.
Atsargų apyvartumas rodo, kaip greitai į atsargas įdėti pinigai grįžta per pardavimus. Dienomis jis skaičiuojamas taip (ACCA, Ratio analysis):
Atsargos dienomis = atsargos ÷ pardavimų savikaina × 365
Finansų analizėje įmonės kapitalo grąža išskaidoma į dvi dalis: veiklos pelno maržą ir turto apyvartumą (ACCA, Ratio analysis). Paprastai tariant, grąža priklauso nuo to, kiek uždirbate nuo kiekvieno pardavimo ir kiek kartų per metus tie patys pinigai apsisuka.
ACCA pateikia tokią iliustraciją: marža 5 %, turto apyvartumas lygus 2. Tai reiškia, kad iš kiekvienų 100 € pardavimų lieka 5 € pelno, o kiekvieni investuoti 100 € per metus sukuria 200 € pardavimų. Taigi 100 € investicija per metus uždirba 2 × 5 € = 10 €, t. y. 10 % grąžą. Tokią pačią 10 % grąžą duotų ir 10 % marža, jei pinigai apsisuktų tik kartą per metus. Tai reiškia, kad sumažėjusią maržą gali atpirkti tik greitesnis pinigų apsisukimas, ir atvirkščiai.
Atsargoms tą pačią logiką taiko rodiklis GMROI (angl. Gross Margin Return on Inventory Investment), t. y. bendrojo pelno grąža į atsargas investuotam kapitalui. Jis parodo, kiek bendrojo pelno įmonė uždirba iš kiekvieno į atsargas investuoto euro (Shopify, GMROI):
GMROI = bendrasis pelnas ÷ vidutinės atsargos savikaina
Šią formulę galima išskaidyti į dvi dalis:
GMROI = (bendrasis pelnas ÷ pardavimai) × (pardavimai ÷ vidutinės atsargos savikaina)GMROI = marža × atsargų apyvartumas pagal pardavimus
Kai sumažinate kainą, pirmasis daugiklis mažėja. Kad GMROI nesumažėtų, antrasis turi išaugti daugiau. Vien tai, kad apyvartumas pagerėjo, dar nieko nepasako apie pelną.
Kiek turi išaugti pardavimai, kad nuolaida apsimokėtų?
Prieš skelbiant nuolaidą verta atlikti vieną skaičiavimą. Jei kaina sumažinama tam tikru procentu, tai, kiek turi padidėti parduodamas kiekis, kad bendrasis pelnas liktų toks pat, apskaičiuojama taip:
Reikalingas kiekio padidėjimas = kainos sumažinimas % ÷ (marža % − kainos sumažinimas %)
| Dabartinė marža | Nuolaida | Kiek daugiau reikia parduoti? |
| 40 % | 5 % | +14 % |
| 40 % | 10 % | +33 % |
| 25 % | 10 % | +67 % |
| 20 % | 10 % | +100 % |
Skaičiavime darome prielaidą, kad prekės savikaina nesikeičia, o nuolaida taikoma visam parduodamam kiekiui.
Kuo mažesnė marža, tuo sunkiau nuolaidą atpirkti didesne apyvarta. Didmeninėje prekyboje ir distribucijoje, kur maržos dažnai mažos, net nedidelė nuolaida reikalauja labai didelio pardavimų šuolio. Ar toks šuolis įvyks, priklauso nuo pirkėjų jautrumo kainai, konkurentų ir to, ar pirkėjai tiesiog neatideda pirkimo iki kitos akcijos.
Ar galima greitinti apyvartą nemažinant maržos?
Galima, ir dažnai tai yra pigesnis kelias. Atsargų apyvartumą lemia ne tik tai, kiek parduodate, bet ir tai, kiek atsargų laikote. Jei pardavimai nesikeičia, o vidutinės atsargos sumažėja perpus, apyvartumas padidėja dvigubai, o marža nepasikeičia.
Kaip rašėme straipsnyje Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?, perteklius dažniausiai susikaupia ne dėl vienos klaidos, o dėl daugybės smulkių sprendimų: paklausa sumažėjo, bet papildymas tęsiasi; saugos atsargos liko, nors jų priežastis išnyko; tiekėjo minimalus kiekis ar nuolaida paskatino pirkti daugiau; laikinos atsargos tapo nuolatinėmis. Kiekvienas toks sprendimas apyvartumą lėtina, ir vėliau atrodo, kad vienintelis būdas jį pagreitinti yra nuolaida.
TOC atsargų valdyme kiekvienai prekei kiekvienoje vietoje laikomas buferis, t. y. tiek atsargų, kiek reikia faktiniam suvartojimui padengti per užsakymo ciklą ir tiekimo laiką (StockM, TOC buferio zonos). Kiekvieną užsakymo dieną užsakoma tik tiek, kiek reikia buferiui papildyti. Viskas, kas viršija buferį, tiesiog nebeužsakoma ir per įprastus pardavimus, už įprastą kainą, virsta pinigais. Dinaminis buferių valdymas (DBM) šiuos lygius peržiūri: jei prekė ilgai laikosi žalioje zonoje, buferis mažinamas, jei dažnai patenka į raudoną, didinamas.
Tai neatmeta nuolaidų poreikio. Tai keičia jų vaidmenį: nuolaida tampa sprendimu išimtims, o ne nuolatiniu įrankiu atsargų klaidoms taisyti.
Kada mažesnė marža vis dėlto yra teisingas pasirinkimas?
Yra situacijų, kai pinigai šiandien vertingesni už maržą rytoj. Svarbu jas atpažinti ir nepainioti su įprastu papildymu.
- Lėtai judančios ir nejudančios prekės. Jei prekės nebeperka, jos savikaina yra jau išleisti pinigai. Sprendimas priimamas ne pagal tai, kiek už ją sumokėjote, o pagal tai, kiek dar galite atgauti ir per kiek laiko. Kuo ilgiau laukiate, tuo mažiau galite atgauti, o sandėliavimo ir tvarkymo sąnaudos toliau skaičiuojasi.
- Trumpo galiojimo prekės. Tai, kas neparduodama iki galiojimo pabaigos, nurašoma. Laiku pritaikyta nuolaida dažnai sumažina nuostolį, palyginti su nurašymu.
- Sezono pabaiga ir asortimento išvedimas. Kai sezonas baigiasi ar prekė išimama iš asortimento, likutis kitais metais gali būti vertas daug mažiau arba visai nieko.
- Reali ir patikrinta kainos elastingumo prielaida. Kartais nuolaida tikrai padidina pardavimus pakankamai. Tada ją verta planuoti kaip akciją: su tikslu, pradžios ir pabaigos datomis ir vertinimu po akcijos.
Kaip maržos ar apyvartumo pasirinkimą pateikti vadovybei?
Bendruosius atsargų rodiklių finansinius niuansus, pavyzdžiui, kodėl išlaisvinti pinigai grįžta tik vieną kartą, aptarėme straipsnyje Kokie yra svarbiausi atsargų valdymo rodikliai?. Čia pridedame tris dalykus, būdingus būtent maržos ir apyvartos pasirinkimui.
- Lyginkite eurus, ne procentus. Marža ir apyvartumas dažnai juda priešingomis kryptimis, todėl kiekvienas jų atskirai gali parodyti „pagerėjimą“. Sprendimą priimkite pagal bendrąjį pelną eurais ir GMROI. Žemiau pateiktame pavyzdyje būtent jie parodo, kuris kelias iš tikrųjų uždirba daugiau.
- Tiekėjo nuolaidą perskaičiuokite į dienas sandėlyje. Nuolaida už didesnį kiekį padidina maržą vienetui, bet papildomos prekės guli sandėlyje ilgiau. Palyginkite nuolaidos sumą eurais su tuo, kiek papildomų atsargų dienų ji sukuria ir kiek jums kainuoja tų pinigų laikymas: sandėliavimas, finansavimas ir rizika, kad dalis prekių neišsiparduos.
- Įvertinkite ir pilna kaina neparduotas prekes. Nuolaidų poreikis dažnai turi porą: sandėlyje guli perteklius, o perkamiausių prekių trūksta. Kai prekės nėra, dalis pardavimų pilna kaina neįvyksta arba atidedama. Pinigai, atlaisvinti iš pertekliaus ir nukreipti į šias prekes, uždirba visą maržą, o ne sumažintą.
Hipotetinis pavyzdys
Toliau pateikti skaičiai sugalvoti tam, kad parodytume skaičiavimą. Tai nėra kliento atvejis. Darome prielaidą, kad prekės savikaina nesikeičia, sandėliavimo sąnaudos neįtrauktos, o B scenarijuje svarbiausių prekių prieinamumas išlieka toks pat.
Didmeninės prekybos įmonė prekiauja preke, kurios vieneto savikaina yra 60 €, o pardavimo kaina 100 €. Per metus parduodama 1 200 vienetų. Vidutiniškai sandėlyje laikoma 400 vienetų, nes komanda iš įpročio užsako dideliais kiekiais. Finansininkai prašo pagerinti apyvartumą, ir svarstomi du keliai.
- A scenarijus: nuolaida. Kaina sumažinama 10 %, iki 90 €. Darome prielaidą, kad pardavimai išauga 20 %, iki 1 440 vienetų, o užsakymo įpročiai nesikeičia, todėl vidutinės atsargos lieka 400 vienetų.
- B scenarijus: atsargos pagal buferį. Kaina nekeičiama. Užsakoma tik tiek, kiek reikia buferiui papildyti. Darome prielaidą, kad vidutinės atsargos sumažėja iki 200 vienetų, o pardavimai lieka 1 200 vienetų.
| Rodiklis (per metus) | Dabartinė situacija: kaina 100 € | A scenarijus: visus metus parduodama po 90 € (10 % pigiau) | B scenarijus: kaina 100 €, atsargos pagal buferį |
| Parduota per metus, vnt. | 1 200 | 1 440 | 1 200 |
| Pardavimų pajamos | 120 000 € | 129 600 € | 120 000 € |
| Pardavimų savikaina | 72 000 € | 86 400 € | 72 000 € |
| Bendrasis pelnas | 48 000 € | 43 200 € | 48 000 € |
| Bendrojo pelno marža | 40 % | 33,3 % | 40 % |
| Vidutinės atsargos (savikaina) | 24 000 € | 24 000 € | 12 000 € |
| Atsargos dienomis | 122 | 101 | 61 |
| GMROI | 2,0 | 1,8 | 4,0 |
Atsargos dienomis = vidutinės atsargos ÷ pardavimų savikaina × 365. GMROI = bendrasis pelnas ÷ vidutinės atsargos savikaina.
A scenarijuje apyvartumas pagerėja, atsargų dienų sumažėja nuo 122 iki 101. Ataskaitoje tai atrodytų kaip sėkmė. Tačiau bendrasis pelnas sumažėja 4 800 €, o GMROI nukrenta nuo 2,0 iki 1,8. Kad bendrasis pelnas liktų toks pat, įmonei reikėtų parduoti 1 600 vienetų, t. y. trečdaliu daugiau nei dabar, o ne 20 % daugiau.
B scenarijuje atsargų dienų sumažėja iki 61, marža nepasikeičia, o GMROI padvigubėja. Be to, atsargoms nusistovėjus ties buferio lygiu, įmonė vieną kartą atgauna apie 12 000 €, kurie anksčiau buvo įšaldyti sandėlyje. Šie pinigai grįžta palaipsniui, per įprastus pardavimus, o ne iš karto.
Dabar tarkime, kad sandėlyje dar yra 300 vienetų kitos prekės, kurios beveik nebeperka. Jų savikaina yra 18 000 €. Pardavus juos po 70 €, įmonė atgautų 21 000 € ir uždirbtų 3 000 € bendrojo pelno. Jei realiai juos galima parduoti tik po 50 €, įmonė atgautų 15 000 € pinigų, bet apskaitoje patirtų 3 000 € nuostolį. Šiuo atveju mažesnė marža, net ir neigiama, gali būti teisingas sprendimas, nes alternatyva yra laukti ir atgauti dar mažiau. Svarbu tik vadovybei aiškiai parodyti, kad tai pinigų atgavimas, o ne pelno augimas.
Abu atvejai rodo tą patį. Gerai parduodamų prekių apyvartą verta greitinti mažinant perteklių, o nuolaidas taupyti toms prekėms, kurios be jų nebejudės.
Kaip tai taikoma StockM sistemoje?
StockM yra asortimento ir atsargų valdymo sistema, sukurta remiantis TOC ir dinaminiu buferių valdymu. Kiekvienai prekei kiekvienoje vietoje priskiriamas buferis, kuris koreguojamas pagal faktinį suvartojimą, o užsakymo dieną sistema pasiūlo kiekį, reikalingą buferiui papildyti (StockM, Atsargų valdymas pagal buferius). Taip gerai parduodamų prekių perteklius mažėja per įprastus pardavimus, nekeičiant kainos.
Kitos funkcijos tiesiogiai susijusios su maržos ir apyvartos pusiausvyra (StockM, Didmeninė prekyba ir distribucija):
- Tiekėjų sąlygos. Kiekvienam tiekėjui atskirai galima nustatyti minimalų užsakymo kiekį, minimalią užsakymo sumą ir pristatymo grafiką, o pirkimo užsakymai formuojami pagal šiuos reikalavimus. Taip matosi, kur buferį didina ne paklausa, o tiekėjo sąlygos.
- Akcijos ir sezonai. Akcijoms ir sezonams buferiai padidinami laikinai, o pasibaigus laikotarpiui grąžinami į ankstesnį lygį. Tai neleidžia akcijos atsargoms užsibūti nepastebėtoms sandėlyje. Kaip aiškiname straipsnyje TOC ar prognozavimas, ruošiantis akcijai prognozės ir komerciniai planai yra reikalingi, tačiau jų rezultatą verta vertinti pagal faktinį suvartojimą.
- Asortimento išvedimas. Iš asortimento išvedamų prekių buferiai mažinami palaipsniui, o ataskaitos padeda organizuotai išparduoti likučius.
- Apyvartumo ataskaitos. Sistema automatiškai pateikia SKU apyvartumo ataskaitas (TOP mover, NON mover, ABC analizė), todėl nejudančios prekės, kurioms gali prireikti nuolaidos, matomos anksčiau.
StockM nepriima kainodaros sprendimų už įmonę. Sistema parodo, kur atsargos viršija poreikį ir kurios prekės nebejuda, o sprendimą dėl nuolaidos priima komercijos ir finansų komanda. Rezultatas priklauso ir nuo duomenų kokybės, ir nuo to, kaip komanda pagal šiuos signalus veikia.
StockM klientas: namų, sodo ir daržo įrankų pardavėjas
Kliento pavadinimas neatskleidžiamas, skaičiai neskelbiami.
Klientas prekiauja namų, sodo ir daržo įrankiais trijose parduotuvėse ir el. parduotuvėje. Konkurencija šiame sektoriuje didelė, todėl įmonė didžiąją dalį prekių užsakydavo iš toli esančių, bet pigesnių tiekėjų. Taip ji saugojo maržą.
Tokia strategija turėjo savo kainą. Kadangi pristatymas trukdavo kelis mėnesius, užsakymai būdavo dideli, o atsargų apyvartumas mažas. Dar svarbiau, įmonė negalėjo greitai sureaguoti į paklausos pokyčius: jei prekė pradėdavo parsiduoti geriau, nei tikėtasi, kitas užsakymas atkeliaudavo tik po kelių mėnesių. Didžioji dalis pirkėjų buvo nuolatiniai klientai, o neradus reikiamos prekės jiems buvo nesudėtinga nueiti pas konkurentus, t.y. didžiuosius prekybos tinklus.
Atidžiai išklausę įmonės vadovų iššūkius ir išanalizavę atsargų būklę, priėmėme sprendimą keisti tiekėjų pasirinkimo politiką. Vietoje tolimų ir pigių tiekėjų įmonė ėmė orientuotis į brangesnius, bet artimesnius, kurie užsakymus įvykdo per vieną ar dvi savaites.
Prekės marža, žinoma, sumažėjo. Tačiau trumpesnis pristatymo laikas pakeitė visą atsargų logiką. Kadangi buferis turi padengti suvartojimą per užsakymo ciklą ir tiekimo laiką (StockM, TOC buferio zonos), vietoje kelių mėnesių atsargų užtenka kelių savaičių atsargų. Prekės užsakomos mažesniais kiekiais ir dažniau, o į paklausos pokyčius galima reaguoti jau kitu užsakymu. Pasak įmonės, ji išlaikė savo nuolatinių klientų ratą ir pritraukė naujų, nes pirkėjai žino, kad reikiamą prekę ten ras.
Šis atvejis gerai parodo, kad maržos ir apyvartos dilema ne visada sprendžiama kainomis lentynoje. Kartais ji sprendžiama pirkimuose. Pigesnis tiekėjas padidina maržą vienetui, bet ilgas pristatymas verčia laikyti daugiau atsargų ir rizikuoti prarasti klientus. Brangesnis, bet artimesnis tiekėjas mažina maržą, tačiau leidžia laikyti mažiau atsargų ir patikimiau aptarnauti pirkėjus. Kuris variantas geresnis, rodo ne vieneto kaina, o bendrasis pelnas eurais, GMROI ir tai, ar klientai lieka.
Ką galite patys daryti praktiškai dabar?
- Atskirkite dvi situacijas. Gerai parduodamų prekių perteklius ir nejudančios prekės yra skirtingos problemos. Pirmajai dažniausiai pakanka nebeužsakyti virš buferio, antrajai gali prireikti nuolaidos.
- Prieš nuolaidą apskaičiuokite reikalingą pardavimų augimą. Pasinaudokite aukščiau pateikta formule ir įvertinkite, ar toks augimas realus.
- Stebėkite GMROI kartu su apyvartumu. Apyvartumas parodo greitį, GMROI parodo, ar tas greitis uždirba.
- Tiekėjo nuolaidas vertinkite su laiku sandėlyje. Palyginkite, kiek sutaupote vienetui ir kiek ilgiau pinigai bus įšaldyti.
- Kiekvienai akcijai nustatykite pabaigos datą. Ir po akcijos patikrinkite, ar pardavimai išaugo tiek, kiek planavote.
- Atgautus pinigus ir pelną teikite atskirai. Vadovybei reikia žinoti, kas grįžo vieną kartą, kas kartojasi ir kas buvo nuostolis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ne. Apyvartumas gali padidėti dėl nuolaidų, kurios sumažina bendrąjį pelną, arba dėl per didelio atsargų sumažinimo, kai pradeda trūkti svarbiausių prekių. Apyvartumą vertinkite kartu su marža ir prieinamumu.
GMROI rodo, kiek bendrojo pelno uždirba kiekvienas į atsargas investuotas euras. Jis apjungia maržą ir apyvartumą, todėl padeda palyginti prekes, kurių viena turi didelę maržą, bet juda lėtai, o kita turi mažą maržą, bet juda greitai.
Kartais taip. Palyginkite nuolaidos dydį su tuo, kiek ilgiau papildomos prekės gulės sandėlyje, kiek kainuos jų laikymas ir kokia rizika, kad dalis jų neišsiparduos. Jei papildomas kiekis išsiparduos per kelias savaites, nuolaida gali apsimokėti. Jei jis gulės mėnesius, dažniausiai ne.
Dažniausiai taip. Maržai, apyvartumui ir GMROI reikia pardavimų, savikainos ir atsargų likučių, kuriuos saugo dauguma ERP. Norint matyti, kuri atsargų dalis viršija poreikį, reikia dar vieno dalyko: tikslinio atsargų lygio kiekvienai prekei kiekvienoje vietoje, apskaičiuoto pagal suvartojimą ir papildymo laiką. StockM jį pateikia veikdama šalia ERP, jos nepakeisdama (StockM sistema).
Taip, kalbant apie medžiagų, komponentų ir gatavos produkcijos atsargas. Gatavai produkcijai galioja tie patys maržos ir apyvartumo skaičiavimai (plačiau Gamyba).
Šaltiniai
- StockM: Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?
- StockM: Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?
- StockM: Atsargų valdymas pagal buferius prekybos ir gamybos įmonėse
- StockM: TOC buferio zonos: žalia, geltona, raudona
- StockM: TOC ar prognozavimas: TOC turėtų lemti kasdienius sprendimus dėl atsargų valdymo
- StockM: StockM sistema
- StockM: didmeninė prekyba ir distribucija, mažmeninė prekyba ir greitai gendančios prekės, gamyba
- ACCA: Ratio analysis
- Shopify: GMROI: Gross Margin Return on Investment
Atsakymas priklauso nuo to, kiek bendrojo pelno uždirba kiekvienas į atsargas įdėtas euras. Nuolaida pagreitina apyvartą tik tada, kai pardavimai išauga pakankamai, kad padengtų prarastą maržą. Kitas kelias yra greitinti apyvartą nekeičiant kainos: nebeužsakyti atsargų, kurių nereikia faktiniam suvartojimui ir papildymo laikui padengti. Tada apyvartumas gerėja, o marža lieka ta pati.
Nuolaida vis dėlto yra teisingas sprendimas, kai prekių jau nupirkta per daug ir jos pačios neišsiparduos. Tada klausimas nebėra „marža ar apyvarta“. Klausimas yra, kiek pinigų dar įmanoma atgauti ir kaip greitai.
Šis straipsnis tęsia mūsų straipsnių seriją:
- Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?
- Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?
- Kaip atsargų valdymas pagal dinaminius buferius padeda išlaisvinti atsargose įšaldytus pinigus?
- Kokie yra svarbiausi atsargų valdymo rodikliai?
Iš kur kyla maržos ir apyvartumo dilema?
Situacija pažįstama daugeliui vadovų. Pinigų trūksta, sandėlis pilnas, finansininkai prašo didinti atsargų apyvartumą. Komercijos komanda siūlo paprasčiausią sprendimą: nuleisti kainas, paskelbti akciją, išparduoti. Pirkimų komanda tuo pat metu įrodinėja, kad didesnis užsakymas iš tiekėjo su nuolaida pagerins maržą. Abu argumentai skamba logiškai, bet traukia į priešingas puses.
Viena pusė siekia apsaugoti pelną nuo kiekvieno parduoto vieneto. Kita siekia išsaugoti greitį, kuriuo pinigai grįžta iš atsargų. Kad galėtume rinktis, reikia rodiklio, kuris matuotų abu dalykus kartu.
Kaip marža ir apyvartumas susiję finansiškai?
Pirmiausia apie sąvokas. Bendrojo pelno marža yra bendrasis pelnas, padalytas iš pardavimų pajamų. ACCA ją skaičiuoja taip (ACCA, Ratio analysis):
Bendrojo pelno marža = bendrasis pelnas ÷ pardavimų pajamos × 100 %
Maržą svarbu atskirti nuo antkainio. Abu skaičiuojami iš to paties bendrojo pelno, tik dalijami iš skirtingų sumų. Tarkime, prekės savikaina yra 60 €, o pardavimo kaina 100 €. Vienam vienetui tenka 40 € bendrojo pelno.
Marža (nuo pardavimo kainos) = 40 € ÷ 100 € x 100% = 40 %
Antkainis (nuo savikainos) = 40 € ÷ 60 € x 100% = 66,7 %
Tie patys 40 € atrodo kaip du skirtingi skaičiai, todėl kai pirkimų komanda kalba apie antkainį, o finansininkai apie maržą, jie vienas kito nesupranta ir jų pateikiamų skaičių negalima lyginti. Visose tolesnėse šio straipsnio formulėse naudojama marža. Jei vietoje jos įrašytumėte antkainį, rezultatas būtų klaidingas. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek daugiau reikia parduoti su 10 % nuolaida, su 40 % marža gaunama +33 %, o per klaidą įrašius 66,7 % antkainį, tik +18 %. Nuolaida atrodytų daug lengviau atperkama, nei yra iš tikrųjų.
Atsargų apyvartumas rodo, kaip greitai į atsargas įdėti pinigai grįžta per pardavimus. Dienomis jis skaičiuojamas taip (ACCA, Ratio analysis):
Atsargos dienomis = atsargos ÷ pardavimų savikaina × 365
Finansų analizėje įmonės kapitalo grąža išskaidoma į dvi dalis: veiklos pelno maržą ir turto apyvartumą (ACCA, Ratio analysis). Paprastai tariant, grąža priklauso nuo to, kiek uždirbate nuo kiekvieno pardavimo ir kiek kartų per metus tie patys pinigai apsisuka.
ACCA pateikia tokią iliustraciją: marža 5 %, turto apyvartumas lygus 2. Tai reiškia, kad iš kiekvienų 100 € pardavimų lieka 5 € pelno, o kiekvieni investuoti 100 € per metus sukuria 200 € pardavimų. Taigi 100 € investicija per metus uždirba 2 × 5 € = 10 €, t. y. 10 % grąžą. Tokią pačią 10 % grąžą duotų ir 10 % marža, jei pinigai apsisuktų tik kartą per metus. Tai reiškia, kad sumažėjusią maržą gali atpirkti tik greitesnis pinigų apsisukimas, ir atvirkščiai.
Atsargoms tą pačią logiką taiko rodiklis GMROI (angl. Gross Margin Return on Inventory Investment), t. y. bendrojo pelno grąža į atsargas investuotam kapitalui. Jis parodo, kiek bendrojo pelno įmonė uždirba iš kiekvieno į atsargas investuoto euro (Shopify, GMROI):
GMROI = bendrasis pelnas ÷ vidutinės atsargos savikaina
Šią formulę galima išskaidyti į dvi dalis:
GMROI = (bendrasis pelnas ÷ pardavimai) × (pardavimai ÷ vidutinės atsargos savikaina)
GMROI = marža × atsargų apyvartumas pagal pardavimus
Kai sumažinate kainą, pirmasis daugiklis mažėja. Kad GMROI nesumažėtų, antrasis turi išaugti daugiau. Vien tai, kad apyvartumas pagerėjo, dar nieko nepasako apie pelną.
Kiek turi išaugti pardavimai, kad nuolaida apsimokėtų?
Prieš skelbiant nuolaidą verta atlikti vieną skaičiavimą. Jei kaina sumažinama tam tikru procentu, tai, kiek turi padidėti parduodamas kiekis, kad bendrasis pelnas liktų toks pat, apskaičiuojama taip:
Reikalingas kiekio padidėjimas = kainos sumažinimas % ÷ (marža % − kainos sumažinimas %)
| Dabartinė marža | Nuolaida | Kiek daugiau reikia parduoti? |
| 40 % | 5 % | +14 % |
| 40 % | 10 % | +33 % |
| 25 % | 10 % | +67 % |
| 20 % | 10 % | +100 % |
Skaičiavime darome prielaidą, kad prekės savikaina nesikeičia, o nuolaida taikoma visam parduodamam kiekiui.
Kuo mažesnė marža, tuo sunkiau nuolaidą atpirkti didesne apyvarta. Didmeninėje prekyboje ir distribucijoje, kur maržos dažnai mažos, net nedidelė nuolaida reikalauja labai didelio pardavimų šuolio. Ar toks šuolis įvyks, priklauso nuo pirkėjų jautrumo kainai, konkurentų ir to, ar pirkėjai tiesiog neatideda pirkimo iki kitos akcijos.
Ar galima greitinti apyvartą nemažinant maržos?
Galima, ir dažnai tai yra pigesnis kelias. Atsargų apyvartumą lemia ne tik tai, kiek parduodate, bet ir tai, kiek atsargų laikote. Jei pardavimai nesikeičia, o vidutinės atsargos sumažėja perpus, apyvartumas padidėja dvigubai, o marža nepasikeičia.
Kaip rašėme straipsnyje Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?, perteklius dažniausiai susikaupia ne dėl vienos klaidos, o dėl daugybės smulkių sprendimų: paklausa sumažėjo, bet papildymas tęsiasi; saugos atsargos liko, nors jų priežastis išnyko; tiekėjo minimalus kiekis ar nuolaida paskatino pirkti daugiau; laikinos atsargos tapo nuolatinėmis. Kiekvienas toks sprendimas apyvartumą lėtina, ir vėliau atrodo, kad vienintelis būdas jį pagreitinti yra nuolaida.
TOC atsargų valdyme kiekvienai prekei kiekvienoje vietoje laikomas buferis, t. y. tiek atsargų, kiek reikia faktiniam suvartojimui padengti per užsakymo ciklą ir tiekimo laiką (StockM, TOC buferio zonos). Kiekvieną užsakymo dieną užsakoma tik tiek, kiek reikia buferiui papildyti. Viskas, kas viršija buferį, tiesiog nebeužsakoma ir per įprastus pardavimus, už įprastą kainą, virsta pinigais. Dinaminis buferių valdymas (DBM) šiuos lygius peržiūri: jei prekė ilgai laikosi žalioje zonoje, buferis mažinamas, jei dažnai patenka į raudoną, didinamas.
Tai neatmeta nuolaidų poreikio. Tai keičia jų vaidmenį: nuolaida tampa sprendimu išimtims, o ne nuolatiniu įrankiu atsargų klaidoms taisyti.
Kada mažesnė marža vis dėlto yra teisingas pasirinkimas?
Yra situacijų, kai pinigai šiandien vertingesni už maržą rytoj. Svarbu jas atpažinti ir nepainioti su įprastu papildymu.
- Lėtai judančios ir nejudančios prekės. Jei prekės nebeperka, jos savikaina yra jau išleisti pinigai. Sprendimas priimamas ne pagal tai, kiek už ją sumokėjote, o pagal tai, kiek dar galite atgauti ir per kiek laiko. Kuo ilgiau laukiate, tuo mažiau galite atgauti, o sandėliavimo ir tvarkymo sąnaudos toliau skaičiuojasi.
- Trumpo galiojimo prekės. Tai, kas neparduodama iki galiojimo pabaigos, nurašoma. Laiku pritaikyta nuolaida dažnai sumažina nuostolį, palyginti su nurašymu.
- Sezono pabaiga ir asortimento išvedimas. Kai sezonas baigiasi ar prekė išimama iš asortimento, likutis kitais metais gali būti vertas daug mažiau arba visai nieko.
- Reali ir patikrinta kainos elastingumo prielaida. Kartais nuolaida tikrai padidina pardavimus pakankamai. Tada ją verta planuoti kaip akciją: su tikslu, pradžios ir pabaigos datomis ir vertinimu po akcijos.
Kaip maržos ar apyvartumo pasirinkimą pateikti vadovybei?
Bendruosius atsargų rodiklių finansinius niuansus, pavyzdžiui, kodėl išlaisvinti pinigai grįžta tik vieną kartą, aptarėme straipsnyje Kokie yra svarbiausi atsargų valdymo rodikliai?. Čia pridedame tris dalykus, būdingus būtent maržos ir apyvartos pasirinkimui.
- Lyginkite eurus, ne procentus. Marža ir apyvartumas dažnai juda priešingomis kryptimis, todėl kiekvienas jų atskirai gali parodyti „pagerėjimą“. Sprendimą priimkite pagal bendrąjį pelną eurais ir GMROI. Žemiau pateiktame pavyzdyje būtent jie parodo, kuris kelias iš tikrųjų uždirba daugiau.
- Tiekėjo nuolaidą perskaičiuokite į dienas sandėlyje. Nuolaida už didesnį kiekį padidina maržą vienetui, bet papildomos prekės guli sandėlyje ilgiau. Palyginkite nuolaidos sumą eurais su tuo, kiek papildomų atsargų dienų ji sukuria ir kiek jums kainuoja tų pinigų laikymas: sandėliavimas, finansavimas ir rizika, kad dalis prekių neišsiparduos.
- Įvertinkite ir pilna kaina neparduotas prekes. Nuolaidų poreikis dažnai turi porą: sandėlyje guli perteklius, o perkamiausių prekių trūksta. Kai prekės nėra, dalis pardavimų pilna kaina neįvyksta arba atidedama. Pinigai, atlaisvinti iš pertekliaus ir nukreipti į šias prekes, uždirba visą maržą, o ne sumažintą.
Hipotetinis pavyzdys
Toliau pateikti skaičiai sugalvoti tam, kad parodytume skaičiavimą. Tai nėra kliento atvejis. Darome prielaidą, kad prekės savikaina nesikeičia, sandėliavimo sąnaudos neįtrauktos, o B scenarijuje svarbiausių prekių prieinamumas išlieka toks pat.
Didmeninės prekybos įmonė prekiauja preke, kurios vieneto savikaina yra 60 €, o pardavimo kaina 100 €. Per metus parduodama 1 200 vienetų. Vidutiniškai sandėlyje laikoma 400 vienetų, nes komanda iš įpročio užsako dideliais kiekiais. Finansininkai prašo pagerinti apyvartumą, ir svarstomi du keliai.
- A scenarijus: nuolaida. Kaina sumažinama 10 %, iki 90 €. Darome prielaidą, kad pardavimai išauga 20 %, iki 1 440 vienetų, o užsakymo įpročiai nesikeičia, todėl vidutinės atsargos lieka 400 vienetų.
- B scenarijus: atsargos pagal buferį. Kaina nekeičiama. Užsakoma tik tiek, kiek reikia buferiui papildyti. Darome prielaidą, kad vidutinės atsargos sumažėja iki 200 vienetų, o pardavimai lieka 1 200 vienetų.
| Rodiklis (per metus) | Dabartinė situacija: kaina 100 € | A scenarijus: visus metus parduodama po 90 € (10 % pigiau) | B scenarijus: kaina 100 €, atsargos pagal buferį |
| Parduota per metus, vnt. | 1 200 | 1 440 | 1 200 |
| Pardavimų pajamos | 120 000 € | 129 600 € | 120 000 € |
| Pardavimų savikaina | 72 000 € | 86 400 € | 72 000 € |
| Bendrasis pelnas | 48 000 € | 43 200 € | 48 000 € |
| Bendrojo pelno marža | 40 % | 33,3 % | 40 % |
| Vidutinės atsargos (savikaina) | 24 000 € | 24 000 € | 12 000 € |
| Atsargos dienomis | 122 | 101 | 61 |
| GMROI | 2,0 | 1,8 | 4,0 |
Atsargos dienomis = vidutinės atsargos ÷ pardavimų savikaina × 365. GMROI = bendrasis pelnas ÷ vidutinės atsargos savikaina.
A scenarijuje apyvartumas pagerėja, atsargų dienų sumažėja nuo 122 iki 101. Ataskaitoje tai atrodytų kaip sėkmė. Tačiau bendrasis pelnas sumažėja 4 800 €, o GMROI nukrenta nuo 2,0 iki 1,8. Kad bendrasis pelnas liktų toks pat, įmonei reikėtų parduoti 1 600 vienetų, t. y. trečdaliu daugiau nei dabar, o ne 20 % daugiau.
B scenarijuje atsargų dienų sumažėja iki 61, marža nepasikeičia, o GMROI padvigubėja. Be to, atsargoms nusistovėjus ties buferio lygiu, įmonė vieną kartą atgauna apie 12 000 €, kurie anksčiau buvo įšaldyti sandėlyje. Šie pinigai grįžta palaipsniui, per įprastus pardavimus, o ne iš karto.
Dabar tarkime, kad sandėlyje dar yra 300 vienetų kitos prekės, kurios beveik nebeperka. Jų savikaina yra 18 000 €. Pardavus juos po 70 €, įmonė atgautų 21 000 € ir uždirbtų 3 000 € bendrojo pelno. Jei realiai juos galima parduoti tik po 50 €, įmonė atgautų 15 000 € pinigų, bet apskaitoje patirtų 3 000 € nuostolį. Šiuo atveju mažesnė marža, net ir neigiama, gali būti teisingas sprendimas, nes alternatyva yra laukti ir atgauti dar mažiau. Svarbu tik vadovybei aiškiai parodyti, kad tai pinigų atgavimas, o ne pelno augimas.
Abu atvejai rodo tą patį. Gerai parduodamų prekių apyvartą verta greitinti mažinant perteklių, o nuolaidas taupyti toms prekėms, kurios be jų nebejudės.
Kaip tai taikoma StockM sistemoje?
StockM yra asortimento ir atsargų valdymo sistema, sukurta remiantis TOC ir dinaminiu buferių valdymu. Kiekvienai prekei kiekvienoje vietoje priskiriamas buferis, kuris koreguojamas pagal faktinį suvartojimą, o užsakymo dieną sistema pasiūlo kiekį, reikalingą buferiui papildyti (StockM, Atsargų valdymas pagal buferius). Taip gerai parduodamų prekių perteklius mažėja per įprastus pardavimus, nekeičiant kainos.
Kitos funkcijos tiesiogiai susijusios su maržos ir apyvartos pusiausvyra (StockM, Didmeninė prekyba ir distribucija):
- Tiekėjų sąlygos. Kiekvienam tiekėjui atskirai galima nustatyti minimalų užsakymo kiekį, minimalią užsakymo sumą ir pristatymo grafiką, o pirkimo užsakymai formuojami pagal šiuos reikalavimus. Taip matosi, kur buferį didina ne paklausa, o tiekėjo sąlygos.
- Akcijos ir sezonai. Akcijoms ir sezonams buferiai padidinami laikinai, o pasibaigus laikotarpiui grąžinami į ankstesnį lygį. Tai neleidžia akcijos atsargoms užsibūti nepastebėtoms sandėlyje. Kaip aiškiname straipsnyje TOC ar prognozavimas, ruošiantis akcijai prognozės ir komerciniai planai yra reikalingi, tačiau jų rezultatą verta vertinti pagal faktinį suvartojimą.
- Asortimento išvedimas. Iš asortimento išvedamų prekių buferiai mažinami palaipsniui, o ataskaitos padeda organizuotai išparduoti likučius.
- Apyvartumo ataskaitos. Sistema automatiškai pateikia SKU apyvartumo ataskaitas (TOP mover, NON mover, ABC analizė), todėl nejudančios prekės, kurioms gali prireikti nuolaidos, matomos anksčiau.
StockM nepriima kainodaros sprendimų už įmonę. Sistema parodo, kur atsargos viršija poreikį ir kurios prekės nebejuda, o sprendimą dėl nuolaidos priima komercijos ir finansų komanda. Rezultatas priklauso ir nuo duomenų kokybės, ir nuo to, kaip komanda pagal šiuos signalus veikia.
StockM klientas: namų, sodo ir daržo įrankų pardavėjas
Kliento pavadinimas neatskleidžiamas, skaičiai neskelbiami.
Klientas prekiauja namų, sodo ir daržo įrankiais trijose parduotuvėse ir el. parduotuvėje. Konkurencija šiame sektoriuje didelė, todėl įmonė didžiąją dalį prekių užsakydavo iš toli esančių, bet pigesnių tiekėjų. Taip ji saugojo maržą.
Tokia strategija turėjo savo kainą. Kadangi pristatymas trukdavo kelis mėnesius, užsakymai būdavo dideli, o atsargų apyvartumas mažas. Dar svarbiau, įmonė negalėjo greitai sureaguoti į paklausos pokyčius: jei prekė pradėdavo parsiduoti geriau, nei tikėtasi, kitas užsakymas atkeliaudavo tik po kelių mėnesių. Didžioji dalis pirkėjų buvo nuolatiniai klientai, o neradus reikiamos prekės jiems buvo nesudėtinga nueiti pas konkurentus, t.y. didžiuosius prekybos tinklus.
Atidžiai išklausę įmonės vadovų iššūkius ir išanalizavę atsargų būklę, priėmėme sprendimą keisti tiekėjų pasirinkimo politiką. Vietoje tolimų ir pigių tiekėjų įmonė ėmė orientuotis į brangesnius, bet artimesnius, kurie užsakymus įvykdo per vieną ar dvi savaites.
Prekės marža, žinoma, sumažėjo. Tačiau trumpesnis pristatymo laikas pakeitė visą atsargų logiką. Kadangi buferis turi padengti suvartojimą per užsakymo ciklą ir tiekimo laiką (StockM, TOC buferio zonos), vietoje kelių mėnesių atsargų užtenka kelių savaičių atsargų. Prekės užsakomos mažesniais kiekiais ir dažniau, o į paklausos pokyčius galima reaguoti jau kitu užsakymu. Pasak įmonės, ji išlaikė savo nuolatinių klientų ratą ir pritraukė naujų, nes pirkėjai žino, kad reikiamą prekę ten ras.
Šis atvejis gerai parodo, kad maržos ir apyvartos dilema ne visada sprendžiama kainomis lentynoje. Kartais ji sprendžiama pirkimuose. Pigesnis tiekėjas padidina maržą vienetui, bet ilgas pristatymas verčia laikyti daugiau atsargų ir rizikuoti prarasti klientus. Brangesnis, bet artimesnis tiekėjas mažina maržą, tačiau leidžia laikyti mažiau atsargų ir patikimiau aptarnauti pirkėjus. Kuris variantas geresnis, rodo ne vieneto kaina, o bendrasis pelnas eurais, GMROI ir tai, ar klientai lieka.
Ką galite patys daryti praktiškai dabar?
- Atskirkite dvi situacijas. Gerai parduodamų prekių perteklius ir nejudančios prekės yra skirtingos problemos. Pirmajai dažniausiai pakanka nebeužsakyti virš buferio, antrajai gali prireikti nuolaidos.
- Prieš nuolaidą apskaičiuokite reikalingą pardavimų augimą. Pasinaudokite aukščiau pateikta formule ir įvertinkite, ar toks augimas realus.
- Stebėkite GMROI kartu su apyvartumu. Apyvartumas parodo greitį, GMROI parodo, ar tas greitis uždirba.
- Tiekėjo nuolaidas vertinkite su laiku sandėlyje. Palyginkite, kiek sutaupote vienetui ir kiek ilgiau pinigai bus įšaldyti.
- Kiekvienai akcijai nustatykite pabaigos datą. Ir po akcijos patikrinkite, ar pardavimai išaugo tiek, kiek planavote.
- Atgautus pinigus ir pelną teikite atskirai. Vadovybei reikia žinoti, kas grįžo vieną kartą, kas kartojasi ir kas buvo nuostolis.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ne. Apyvartumas gali padidėti dėl nuolaidų, kurios sumažina bendrąjį pelną, arba dėl per didelio atsargų sumažinimo, kai pradeda trūkti svarbiausių prekių. Apyvartumą vertinkite kartu su marža ir prieinamumu.
Ne. Apyvartumas gali padidėti, nes atsargos sumažintos tiek, kad klientai neranda to, ko jiems reikia, arba nes perteklius išparduotas žemiau savikainos. Didesnis apyvartumas yra gera žinia tik tada, kai prieinamumas išlieka, ir marža dėl to nemažėja.
GMROI rodo, kiek bendrojo pelno uždirba kiekvienas į atsargas investuotas euras. Jis apjungia maržą ir apyvartumą, todėl padeda palyginti prekes, kurių viena turi didelę maržą, bet juda lėtai, o kita turi mažą maržą, bet juda greitai.
Kartais taip. Palyginkite nuolaidos dydį su tuo, kiek ilgiau papildomos prekės gulės sandėlyje, kiek kainuos jų laikymas ir kokia rizika, kad dalis jų neišsiparduos. Jei papildomas kiekis išsiparduos per kelias savaites, nuolaida gali apsimokėti. Jei jis gulės mėnesius, dažniausiai ne.
Dažniausiai taip. Maržai, apyvartumui ir GMROI reikia pardavimų, savikainos ir atsargų likučių, kuriuos saugo dauguma ERP. Norint matyti, kuri atsargų dalis viršija poreikį, reikia dar vieno dalyko: tikslinio atsargų lygio kiekvienai prekei kiekvienoje vietoje, apskaičiuoto pagal suvartojimą ir papildymo laiką. StockM jį pateikia veikdama šalia ERP, jos nepakeisdama (StockM sistema).
Taip, kalbant apie medžiagų, komponentų ir gatavos produkcijos atsargas. Gatavai produkcijai galioja tie patys maržos ir apyvartumo skaičiavimai (plačiau Gamyba).
Šaltiniai
- StockM: Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?
- StockM: Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?
- StockM: Atsargų valdymas pagal buferius prekybos ir gamybos įmonėse
- StockM: TOC buferio zonos: žalia, geltona, raudona
- StockM: TOC ar prognozavimas: TOC turėtų lemti kasdienius sprendimus dėl atsargų valdymo
- StockM: StockM sistema
- StockM: didmeninė prekyba ir distribucija, mažmeninė prekyba ir greitai gendančios prekės, gamyba
- ACCA: Ratio analysis
- Shopify: GMROI: Gross Margin Return on Investment
Skaityti daugiau straipsnių
- Mažesnė marža ar greitesnė apyvarta? Praktinė finansinė dilema
Atsakymas priklauso nuo to, kiek bendrojo pelno uždirba kiekvienas į atsargas įdėtas euras. Nuolaida pagreitina apyvartą tik tada, kai pardavimai išauga pakankamai, kad padengtų prarastą maržą. Dažnai to neįvyksta. Kitas kelias yra greitinti apyvartą nekeičiant kainos: nebeužsakyti atsargų, kurių nereikia faktiniam suvartojimui ir papildymo laikui padengti. Tada apyvartumas gerėja, o marža lieka ta pati. - Kokie yra svarbiausi atsargų valdymo rodikliai?
Atsargos yra “sveikos” tada, kai netrūksta svarbiausių prekių, ir į atsargas įdėta pinigų ne daugiau, nei reikia faktiniam suvartojimui ir papildymo laikui padengti. Vienas skaičius to neparodys. Reikia tam tikrų rodiklių rinkinio, kurį vertiname kartu. Tai yra – vieno, kuris rodo, kiek pinigų įšaldyta atsargose, kito, kuris rodo, ar klientai gauna tai, ko jiems reikia, ir kelių kitų, kurie parodo, kur su atsargomis kas nors negerai. - Kaip atsargų valdymas pagal dinaminius buferius padeda išlaisvinti atsargose įšaldytus pinigus?
Atsargų valdymas pagal dinaminius buferius pinigus išlaisvina gana paprastai – užsakydamas tik tai, ko reikia pagal esamą paklausą. Vadinasi jei prekės yra per daug, net jei ji ir gerai parduodama, užsakoma tik tiek kiek reikia iki kito artimiausio papildymo. Kiekvienai prekei kiekvienoje vietoje nustatomas tikslinis atsargų lygis, kurio pakanka padengti realius pardavimus iki kito pristatymo. Viskas, kas viršija šį lygį, tiesiog nebeužsakoma. Tos prekės parduodamos per kelias ateinančias savaites, o kartu su jomis grįžta ir pinigai. Visi kiti pinigai, kurie nebuvo panaudoti užsakyti perteklines prekes iš karto gali būti naudojami kitų prekių užsakymui ar kitiems verslo tikslams įgyvendinti.