• Skip to primary navigation
  • Skip to main content
  • Skip to footer
StockM logo. Inventoy management system

StockM

Atsargų valdymo sistema

  • StockM sistema
    • Mažmeninė Prekyba ir Greitai Gendančios Prekės
    • Didmeninė prekyba ir distribucija
    • Gamyba
  • Kompanija
  • Skaičiuoklė
  • Naujienos
  • Partneriai
  • Klientai
  • Rekomendacijos
  • Kontaktai
  • LT
    • EN

Kokie yra svarbiausi atsargų valdymo rodikliai?

2026-11-11

Atsargos yra “sveikos” tada, kai netrūksta svarbiausių prekių, ir į atsargas įdėta pinigų ne daugiau, nei reikia faktiniam suvartojimui ir papildymo laikui padengti. Vienas skaičius to neparodys. Reikia tam tikrų rodiklių rinkinio, kurį vertiname kartu. Tai yra – vieno, kuris rodo, kiek pinigų įšaldyta atsargose, kito, kuris rodo, ar klientai gauna tai, ko jiems reikia, ir kelių kitų, kurie parodo, kur su atsargomis kas nors negerai.

Praktikoje pastebime, kaip mūsų klientai, dar iki sistemos diegimo, būna pasiklydę įvairiose ataskaitose ir skaičiuose, kurie kažką rodo. Būtent dėl šios priežasties atsargų valdymui pateikiame tik kelis, reikalingiausius ir pakankamus rodiklius efektyviai valdyti atsargas:

  • Atsargų apyvartumas
  • prieinamumas arba prarasti pardavimai
  • perteklius (nurašymai trumpo galiojimo prekėms)
  • lėtai judančios ir nejudančios atsargos,
  • įmonės/sandėlio/SKU buferio būsena laikui bėgant
  • tiekėjų patikimumas

Pirmąjį rodiklį dažniausiai stebi finansininkai. Kiti rodikliai paaiškina, kodėl jis yra toks, koks yra.

Šis straipsnis yra mūsų straipsnių serijos dalis:

  • Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?
  • Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?
  • Kaip dinaminiai buferiai padeda atlaisvinti atsargose įšaldytus pinigus?

Kodėl vienas skaičius neparodo, ar atsargos “sveikos”?

Dauguma įmonių į atsargas žiūri per jų bendrą vertę. Tai skaičius balanse, ir būtent apie jį kalbama, kai pritrūksta pinigų. Bendra suma parodo, kiek atsargos vertos popieriuje. Bet ji nepasako, ar tai tinkamos prekės, tinkamose vietose ir tinkamais kiekiais.

Įmonė gali turėti daug atsargų ir vis tiek trūkti tų prekių, kurių nori klientai. Kaip rašome straipsnyje Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?, didelės atsargos ir trūkumai gali egzistuoti vienu metu, nes atsargos netolygiai paskirstytos tarp prekių ir sandėlių. Normaliai atrodanti bendra suma gali slėpti sandėlį, pilną lėtai judančių prekių, ir tuščias lentynas ten, kur turėtų būti perkamiausios prekės.

Todėl atsargų būklė turi dvi puses, ir abi reikia matuoti:

  • Pinigai: kiek kapitalo įšaldyta atsargose ir kaip greitai jis grįžta per pardavimus.
  • Prieinamumas: ar svarbiausios prekės yra tada, kai jų reikia klientams ar gamybai.

Jei vertinsite tik vieną pusę, galite nueiti klaidinga kryptimi. Sumažinus atsargas atlaisvinama pinigų, bet gali pradėti trūkti prekių. Ir atvirkščiai – jei, kad prekės nepritrūktų, laikysite didesnius kiekius, dėl tos priežasties atsargose įšaldysite daugiau pinigų. Todėl pateikiame rodiklius, kurie neleidžia vienpusiškai vertinti tik vienos ar tik kitos situacijos.

Kurie atsargų valdymo rodikliai svarbiausi?

RodiklisKą jis parodo?Vertinti kartu su
Atsargų apyvartumasKaip greitai atsargos virsta pinigais, t. y. kiek laiko pinigai lieka atsargose, kol grįžta per pardavimusSvarbiausių prekių prieinamumu (prarastais pardavimais)
Prieinamumas arba prarasti pardavimaiAr svarbiausios prekės yra tada, kai jų reikiaAtsargų apyvartumu
Perteklius (ir nurašymai trumpo galiojimo prekėms)Kiek atsargų viršija tai, ko reikėtų pagal suvartojimą ir įvertinus papildymo cikląTrūkumais tuo pačiu metu
Lėtai judančios ir nejudančios atsargosKurios atsargos nebevirsta pinigaisPertekliumi
Buferio būklė laikui bėgant (įmonės, sandėlio, SKU lygiu)Ar tikslinis atsargų lygis vis dar tinkamo dydžio ir kur kaupiasi perteklius ar trūkumaiTiekėjų patikimumu
Tiekėjų patikimumasKokia dalis užsakymų per 6 ar 12 mėn. įvykdyta laiku ir tiksliaiBuferio būkle/ prarastais pardavimais bei pertekliumi

Pagal mūsų didesnę nei 15 metų patirtį, sąrašas trumpas. Pateikiame pagrindinius rodiklius, kuriuos pateikiame ir paaiškiname, kodėl jie svarbūs.

1. Atsargų apyvartumas

Atsargų apyvartumas parodo, kiek kartų per metus atsargos atsinaujina, t. y. kaip greitai į jas įdėti pinigai grįžta per pardavimus:

Atsargų apyvartumas = pardavimų savikaina/ atsargos

Tą patį santykį galima išreikšti dienomis. ACCA atsargų laikymo laikotarpį apibūdina kaip rodiklį, kuris parodo, kiek laiko įmonė laiko atsargas, kol jos parduodamos, ir skaičiuoja jį taip (ACCA, Ratio analysis):

Atsargos dienomis = (atsargos/pardavimų savikaina) x 365

Arba

Atsargos dienomis = 365 / Atsargų apyvartumas

Taigi apyvartumas, lygus penkiems kartams per metus, atitinka 73 atsargų dienas. Abiem atvejais naudojama pardavimų savikaina, o ne pajamos, nes atsargos apskaitomos savikaina. Rekomenduojame imti vidutines laikotarpio atsargas, o ne likutį laikotarpio pabaigoje, kad vienas neįprastai aukštas ar žemas mėnesio galas neiškreiptų rezultato. Kad ir kurį variantą pasirinktumėte, suderinkite jį su finansininkais ir nekeiskite iš laikotarpio į laikotarpį.

Apyvartumo skaičiavimo silpnybė ta, kad tai vidurkis. Visos įmonės rodiklį gali sudaryti perkamiausios prekės, kurios baigiasi po dviejų savaičių, ir lėtai judančios prekės, kurių atsargų užtenka metams. Todėl rodiklis daug naudingesnis, kai skaičiuojamas pagal prekių grupes, sandėlius ir tiekėjus, o ne kaip vienas skaičius.

2. Prieinamumas arba prarasti pardavimai

Šis rodiklis neleidžia atsargų mažinimui nueiti per toli. Prieinamumą galima matuoti dviem būdais: ciklo aptarnavimo lygiu, kuris parodo, ar paklausa patenkinama kiekvieno papildymo ciklo metu, ir užpildymo lygiu (angl. fill rate), t. y. kokia paklausos dalis per visus laikotarpius patenkinama iš atsargų (NC State University, Supply Chain Resource Cooperative).

Kad ir kurį matą pasirinktumėte, taikykite jį svarbiausioms prekėms, o ne bendrai visoms prekėms. 98 % visų prekių gali atrodyti gerai, nors 2 % svarbiausių prekių generuos prarastus pardavimus.

Apie prarastus pardavimus reikia kalbėti atsargiai. Prekės trūkumas nebūtinai reiškia visiškai prarastą pardavimą: klientas gali palaukti, pasirinkti pakaitalą ar nupirkti kitą kartą. Kiti gali nueiti kitur, o neįvykusio pardavimo apskaita neužfiksuoja. Stebėkite, kiek dienų trūko svarbiausių prekių, ir, jei įmanoma, vertinkite prarastus pardavimus. Skubūs užsakymai ir skubus pristatymas taip pat yra signalas, kuris parodo, kiek kainuoja išvengti prarasto pardavimo.

3. Perteklius (ir nurašymai trumpo galiojimo prekėms)

Perteklius yra atsargos, viršijančios tai, ko reikėtų pagal faktinį suvartojimą ir įvertinus papildymo ciklą. TOC atsargų valdyme ta riba yra buferis: atsargos, kurios sąmoningai laikomos konkrečios prekės konkrečioje vietoje, kad prekės netrūktų iki kito papildymo (StockM, TOC buferio zonos). Viskas, kas viršija buferį, yra perteklius.

Perteklių matuokite ne tik vienetais, bet ir pertekliaus vertę, apskaičiuotą pagal savikainą, nes būtent sandėlyje esantis perteklius virsta pinigais. Ir pažiūrėkite, kodėl jis atsirado. Dalis jo galėjo būti nupirkta sąmoningai, pavyzdžiui, kad būtų įvykdytas tiekėjo minimalus užsakymo kiekis ar pasiruošta sezonui. Tai nebūtinai klaida, bet kiekvienas sąmoningas perteklius turėtų turėti priežastį ir pabaigos datą.

Trumpo galiojimo prekėms vietoj pertekliaus skaičiuojami nurašymai. Tai, kas nespėjama parduoti iki galiojimo pabaigos, nurašoma, todėl šioms prekėms nurašymai yra tiesioginis pertekliaus matas. Stebėkite juos pagal vertę, prekių grupes ir priežastis. Nurašymai tiesiogiai mažina pelną, todėl jų augimas yra vienas aiškiausių signalų, kad užsakoma daugiau, nei suvartojama. StockM trumpo galiojimo prekėms buferius skaičiuoja atsižvelgdama į galiojimo terminus ir tikėtiną pardavimų tempą (StockM, Mažmeninė prekyba ir greitai gendančios prekės).

4. Lėtai judančios ir nejudančios atsargos

Šis rodiklis parodo, kurios atsargos nebevirsta pinigais. Nusistatykite aiškias ribas, pavyzdžiui, 90 ar 180 dienų be suvartojimo, ir stebėkite, kokią atsargų vertės dalį sudaro kiekviena grupė. Tiksli riba priklauso nuo sektoriaus: 90 dienų be pardavimo šviežiam maistui reiškia visai ką kita nei automobilių atsarginėms dalims.

Kuo ilgiau atsargos guli, tuo mažiau lieka galimybių jas realizuoti ir atlaisvinti jose įdėtus pinigus. Anksti pastebėjus lėtai judančias prekes, dar lieka laiko jas perkelti, grąžinti tiekėjui, perkainoti ar nustoti pildyti.

5. Buferio būklė laikui bėgant: įmonės, sandėlio ir SKU lygiu

Tai labiausiai TOC atsargų valdymui būdingas rodiklis ir, mūsų nuomone, naudingiausias kasdieniams sprendimams. Kiekvienas buferis dalijamas į žalią, geltoną ir raudoną zonas. Raudonoje zonoje esančios prekės gali pritrūkti, geltonoje esančios suvartojamos taip, kaip tikėtasi, o žalioje esančių atsargų pakanka (StockM, TOC buferio zonos).

Buferio būklę verta vertinti trimis lygiais:

  • SKU lygiu: prekės situacija šiandien ir kurioje zonoje yra prekės likutis. Jei jis nuolat užsibūna žalioje zonoje – laikas mažinti buferį; jei nuolat būna raudonoje zonoje ar net pasibaigia – aiškus signalas, kad buferį reikia didinti.
  • Sandėlio lygiu: buferio būsena sandėlio lygio rodo, kaip efektyviai prekės valdomos sandėlyje. Nuosekliai mažėjanti raudona zona ir didėjanti žalia zona rodo, jog pavyksta tinkamai valdyti atsargas. Visgi kartu reikėtų vertinti ir prarastų pardavimų bei pertekliaus ataskaitą, t.y. mažėjanti raudona zona nereiškia besikaupiančio pertekliaus. Ir priešingai, ar raudonos zonos mažėjimas iš tiesų apsaugo nuo prarastų pardavimų.
  • Įmonės lygiu: kokia prekių dalis yra raudonoje zonoje ir kokia virš žalios, ir kaip šios zonos keičiasi per kas ketvirtį/ pusmetį/ metus. Tai rodo bendrą situaciją įmonės sandėliuose.

Vienos dienos būklė pasako, kur veikti šiandien. Kelių mėnesių būklė pasako, ar tinkamas pats buferis. StockM rekomenduoja žiūrėti į dėsningumą, o ne į pavienius įvykius: jei prekė dažnai raudonoje zonoje, buferis gali būti per mažas, pristatymo terminų duomenys netikslūs arba užsakymų ciklas per ilgas; jei dažniausiai žalioje, buferis gali būti per didelis arba prekė nebe tokia svarbi kaip anksčiau; jei svyruoja tarp žalios ir geltonos ir tik retkarčiais patenka į raudoną, buferis yra tinkamo dydžio.

Šio rodiklio vertė ta, kad jis pasikeičia anksčiau nei finansiniai rodikliai. Apyvartumas ir prarasti pardavimai bei perteklius parodo, kas jau įvyko. Buferio būklė parodo, kur kaupiasi perteklius ir trūkumai dabar.

6. Tiekėjų patikimumas

Tiekėjo patikimumą vertiname pagal tai, kokia dalis užsakymų per pastaruosius 6 ar 12 mėnesių buvo įvykdyta laiku ir tiksliai, t. y. pristatyta būtent tai, kas iš tikrųjų buvo užsakyta ir būtent tokiais kiekis, kurie buvo pateikti.

Buferis turi padengti prekės suvartojimą per užsakymų ciklą ir papildymo laiką (StockM, TOC buferio zonos). Jei tiekėjas vėluoja ar pristato ne tai ir ne tiek, kiek užsakyta, buferis sukurtas remiantis klaidinga prielaida, ir prekė vis kris į raudoną zoną. Lygiai taip pat svarbu ir priešinga situacija: kai tiekėjas tampa patikimesnis, papildomos atsargos, laikytos dėl jo ankstesnių vėlavimų, nebereikalingos. Kaip parodėme ankstesniame serijos straipsnyje, tokios atsargos dažnai lieka sandėlyje dar ilgai po to, kai jų priežastis išnyko (StockM, Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?).

Mūsų patirtimi, šis rodiklis yra ir svarbus argumentas derybose su tiekėju. Kai turite 6 ar 12 mėnesių duomenis apie kiekvieną užsakymą, apie pristatymo sąlygas, jūs su tiekėju kalbatės faktais, o ne dalijatės nuomone ar nuojauta.

Ką šie rodikliai reiškia finansiniame kontekste?

Atsargų rodiklius lengva per daug interpretuoti finansiškai. Teikiant juos vadovybei, verta aiškiai atskirti kelis dalykus:

  • Mažesnis atsargų dienų skaičius atlaisvina pinigus vieną kartą. Jei vidutinės atsargos sumažėja, jose įšaldyti pinigai grįžta vieną kartą. Jie nesikartoja kasmet, kaip sąnaudų sutaupymas.
  • Laikymo sąnaudos yra pasikartojanti dalis. Mažesnės atsargos gali reiškti mažesnes sandėliavimo, draudimo ir tvarkymo sąnaudas bei mažesnę pasenimo riziką. Kiek sutaupysite, priklauso nuo jūsų sąnaudų struktūros.
  • Didesnis apyvartumas automatiškai nereiškia didesnio pelno. Jei apyvartumas pagerėjo, nes perteklius buvo išparduotas žemiau savikainos, pinigai grįžta, tačiau marža sumažėja, o apskaitoje gali atsirasti nuostolis.
  • Prekės trūkumas nebūtinai reiškia visiškai prarastą pardavimą. Dalis klientų palaukia arba pasirenka pakaitalą. Todėl šis rodiklis turėtų būti vertinamas, kaip orientacinis, t.y. kiek įmonė galėtų uždirbti daugiau, jei visada turėtų reikiamų prekių. Efektyvus atsargų valdymas nereiškia nulinius prarastus pardavimus, kadangi verslui kainuotų per daug užtikrinti visų prekių buvimą. Tačiau svarbios tendencijos ir realus pajamų augimas mažėjant prarastiems pardavimams.

Kaip StockM matuoja atsargų būklę?

StockM yra asortimento ir atsargų valdymo sistema, paremta TOC ir dinaminiu buferių valdymu (DBM). Kiekviena prekė kiekviename sandėlyje turi buferį, kuris nuolat koreguojamas pagal faktinį suvartojimą (StockM, Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?). Sistema įvertina, kiek kiekvienas buferis išnaudotas, siūlo kiekį, reikalingą jam papildyti, pažymi dėmesio reikalaujančias raudonos zonos prekes ir sudaro užsakytinų prekių sąrašą pagal prioritetą (StockM, Buferinis atsargų valdymas).

StockM veikia kartu su įmonės ERP ar apskaitos sistema, kuri turi kasdien teikti prekės duomenis, pavyzdžiui, atsargų likučius, pardavimus, papildymus ir nurašymus (StockM sistema). Diegimo specialistai padeda kliento komandai sukurti šiais duomenimis paremtą atsargų valdymo rutiną. Programa leidžia rodiklius matyti kasdien, tačiau jie gerėja tik tada, kai komanda pagal juos veikia, o skaičiai yra tik tokie geri, kokie geri yra gaunami duomenys.

Hipotetinis pavyzdys

Žemiau pateiktas pavyzdys, kuris aiškiai parodo, kaip rodikliai veikia kartu. Tai nėra kliento atvejis. Kad skaičiavimai būtų paprastesni, darome prielaidą, kad visų trijų prekių vieneto savikaina vienoda, todėl vienetus galima sumuoti, o atsargų dienas skaičiuoti vienetais. Kiekviena prekė užsakoma kas dvi savaites, o sutartas pristatymo terminas yra viena savaitė.

Didmeninės prekybos įmonė vienai prekių grupei skaičiuojamos maždaug 59 atsargų dienos. Finansininkams tai nekelia nerimo. Bet išskaidžius pagal prekes, vaizdas pasikeičia:

PrekėSuvartojimas per pastaruosius metus (vnt.)Vidutinės atsargos (vnt.)Atsargų dienosBuferio būklė per pastarąsias 26 savaites
A5 200 (apie 100 per savaitę)30021Raudonoje zonoje 9 savaites
B2 600 (apie 50 per savaitę)900126Virš žalios zonos visas 26 savaites
C520 (visi per pirmas 39 savaites)14098Paskutines 13 savaičių nesuvartota
Grupės iš viso8 3201 34059 

Atsargų dienos skaičiuojamos taip: vidutinės atsargos ÷ suvartojimas × 365, pavyzdžiui, prekei A: 300 ÷ 5 200 × 365 = 21.

59 dienų vidurkis slepia tris skirtingas problemas:

  • Prekė A juda greitai, bet nuolat krenta į raudoną zoną. Tiekėjo pristatymo duomenys rodo, kad prekės atkeliauja per dvi-tris savaites, o ne per sutartą vieną. Buferis per mažas tam pristatymo terminui, kurį tiekėjas iš tikrųjų naudoja, todėl pirmiausia reikia pataisyti pristatymo terminų duomenis ir vesti derybas su tiekėju.
  • Prekė B parduodama reguliariai, bet atsargų yra gerokai daugiau, nei reikia. Esant dviejų savaičių užsakymų ciklui, vienos savaitės pristatymo terminui ir 60 vienetų pardavimams per intensyviausią savaitę, trijų savaičių buferis būtų 3 × 60 = 180 vienetų. Vidutinės atsargos yra 900, todėl apie 720 vienetų viršija buferį. Jei šių vienetų nebeužsakysite, parduodant po 50 vienetų per savaitę, jie išsipirks per maždaug 14-15 savaičių ir atlaisvins įšaldytus pinigus.
  • Prekė C pastaruosius tris mėnesius nebeparduodama. Jei atsargų dienas skaičiuotume pagal metų vidutinius pardavimus, jos 98 dienos atrodytų ne blogiau nei B prekės 126. Tačiau vidurkis slepia kitą dalyką: šios atsargos šiuo metu visai nevirsta pinigais. Prekė turėtų atsidurti nejudančių prekių sąraše, ir kažkas turi nuspręsti, ar ją perkelti, grąžinti tiekėjui, perkainoti, ar nustoti pildyti.

Kai žiūrime bendrus rodiklius ataskaitoje, nematome gilesnių problemų, kurios vyksta su atsargomis. Situacija išryškėja, kai atsargų dienos, buferio būklė, tiekėjų pristatymo terminai ir lėtai judančios atsargos vertinami kartu, kiekvienai prekei atskirai.

StockM klientas: automobilių atsarginių dalių tiekėjas

Tai StockM diegimo projekto patirtis. Kliento vardas neatskleidžiamas, skaičiai neskelbiami.

Klientas tiekia ir parduoda automobilių atsargines dalis. Įdiegus sistemą ir sureguliavus tiekimo srautus, pristatėme klientui projekto eigą, matomus rezultatus bei rekomendacijas, kur galima judėti toliau ir kaip efektyviau valdyti atsargas.

Klientas turėjo nemažą dalį perteklinių atsargų, su kuriomis, įdiegus sistemą, pakankamai efektyviai dirbo.

Tačiau įmonė turėjo ir kitą tikslą: plėsti asortimentą ir konkuruoti ne tik savo vietos rinkoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Skaičių požiūriu asortimento išplėtimas nedavė pastebimos naudos: atsargos augo, ir tai buvo geros atsargos, buferių ribose, tačiau pardavimai neaugo. Tuo pačiu mažėjo ir atsargų apyvartumas.

Pateikėme klientui skaičius ir būtent nurodėme, kad tai gali tapti problema. Visgi klientas prisiėmė riziką ir atsakomybę, nes asortimento plėtra buvo vienas strateginių įmonės tikslų.

Todėl visada reikia vertinti visumą. Kaip atsargų valdymo sistemų diegėjai, mes visada fokusuojamės į skaičius ir atmetame emocijų ar nuojautos vedamus veiksmus. Visgi, stebėdami skaičius, turime vertinti ir tai, ko skaičiai mums neparodo: įmonės tikslus, klientų pasitenkinimą ir kita.

Šis atvejis taip pat parodo, kodėl aukščiau aprašytus rodiklius reikia vertinti kartu. Buferio būklė rodė, kad kiekvienos prekės atsargų lygis yra pagrįstas. Pardavimai ir atsargų apyvartumas rodė, kad platesnis asortimentas nedidino pardavimų. Abu dalykai buvo teisingi, o sprendimas, ką su tuo daryti, buvo verslo, o ne skaičiavimo klausimas.

Kaip pradėti matuoti atsargų būklę dabar savo įmonėje?

  1. Pasirinkite trumpą sąrašą. Pradėkite nuo aukščiau aprašytų šešių rodiklių.
  2. Suderinkite apibrėžimus su finansininkais. Vidutinės ar laikotarpio pabaigos atsargos, savikainos pagrindas, lėtai judančių atsargų ribos, kaip vertinami prarasti pardavimai. Užsirašykite juos ir nekeiskite.
  3. Matuokite prekės ir sandėlio lygiu. Vidutinis apyvartumas ar bendra atsargų vertė, tinka vadovybės ataskaitoms, bet nepasako, ką daryti. Todėl sprendimus priimkite kiekvienai prekei atskirai.
  4. Pinigus visada vertinkite kartu su prekių prieinamumu. Niekada nepateikite atsargų apyvartumo be svarbiausių prekių prieinamumo greta.
  5. Buferio būklę vertinkite per mėnesius, ne per dienas. Dienos būklė pasako, ką daryti šiandien. Kelių mėnesių dėsningumas pasako, ar buferis tinkamo dydžio.
  6. Kiekvienam laikinam atsargų padidinimui nustatykite pabaigos datą. Sezoninės ir akcijų atsargos turėtų sumažėti, kai sezonas ar akcija baigiasi.
  7. Atlaisvintus pinigus ir pasikartojančią ekonomiją pateikite atskirai. Vadovybei reikia žinoti, kuri dalis grįžta vieną kartą, o kuri kartojasi.

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks yra vienas svarbiausias atsargų rodiklis?

Tokio nėra. Jei jūsų įmonėje įprasta skaičiuoti ir vertinti atsargų apyvartumą, jį vertinkite kartu su prarastais pardavimais ir pertekliumi. Didelis apyvartumas ir tuo pačiu dideli prarasti pardavimai reiškia, kad trūksta tų prekių, kurios generuoja pardavimus. Tuo tarpu mažas apyvartumas ir didelis perteklius rodo, jog pinigai yra įšaldyti prekėse, kurios neparsiduoda ar parsiduoda lėtai.

Ar didesnis atsargų apyvartumas visada geriau?

Ne. Apyvartumas gali padidėti, nes atsargos sumažintos tiek, kad klientai neranda to, ko jiems reikia, arba nes perteklius išparduotas žemiau savikainos. Didesnis apyvartumas yra gera žinia tik tada, kai prieinamumas išlieka, ir marža dėl to nemažėja.

Kaip dažnai reikia peržiūrėti atsargų rodiklius?

Buferio būsenos grafikas ir trūkumai yra kasdieninė ataskaita, kadangi gali reikėti priimti sprendimus nedelsiant, ypač dėl prarastų pardavimų atsiradimo. Perteklių ir lėtai judančias atsargas galima peržiūrėti kas savaitę ar kas mėnesį. Atsargų apyvartumas paprastai peržiūrimas kas mėnesį ar kas ketvirtį, o tiekėjų patikimumas vertinamas per 6 ar 12 mėnesių.

Ar šiuos rodiklius galiu gauti iš savo ERP?

Iš dalies. Jei jūsų ERP saugo atsargų likučius, pardavimus, gavimus ir nurašymus, iš jos galite apskaičiuoti atsargų apyvartumą. Buferio būklei reikia dar vieno dalyko: tikslinio atsargų lygio kiekvienai prekei kiekviename sandėlyje, apskaičiuoto pagal jos suvartojimą ir pristatymo terminą. StockM pateikia šias ataskaitas šalia ERP, jos nepakeisdama (StockM sistema).

Ar tai tinka gamybos įmonėms?

Taip, kai valdomos medžiagų, komponentų ir gatavos produkcijos atsargos. Galioja tie patys rodikliai, o tiekėjų patikimumas dažnai būna svarbiausias (plačiau skaitykite Gamyba).

Šaltiniai

  • StockM: Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?
  • StockM: Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?
  • StockM: TOC buferio zonos: žalia, geltona, raudona
  • StockM: Buferinis atsargų valdymas
  • StockM: StockM sistema
  • StockM sektorių puslapiai: didmeninė prekyba ir distribucija, mažmeninė prekyba ir greitai gendančios prekės, gamyba
  • ACCA: Ratio analysis
  • NC State University, Supply Chain Resource Cooperative: Reorder point formula: Inventory management models: a tutorial

Atsargos yra “sveikos” tada, kai netrūksta svarbiausių prekių, ir į atsargas įdėta pinigų ne daugiau, nei reikia faktiniam suvartojimui ir papildymo laikui padengti. Vienas skaičius to neparodys. Reikia tam tikrų rodiklių rinkinio, kurį vertiname kartu. Tai yra – vieno, kuris rodo, kiek pinigų įšaldyta atsargose, kito, kuris rodo, ar klientai gauna tai, ko jiems reikia, ir kelių kitų, kurie parodo, kur su atsargomis kas nors negerai.

Praktikoje pastebime, kaip mūsų klientai, dar iki sistemos diegimo, būna pasiklydę įvairiose ataskaitose ir skaičiuose, kurie kažką rodo. Būtent dėl šios priežasties atsargų valdymui pateikiame tik kelis, reikalingiausius ir pakankamus rodiklius efektyviai valdyti atsargas:

  • Atsargų apyvartumas
  • prieinamumas arba prarasti pardavimai
  • perteklius (nurašymai trumpo galiojimo prekėms)
  • lėtai judančios ir nejudančios atsargos,
  • įmonės/sandėlio/SKU buferio būsena laikui bėgant
  • tiekėjų patikimumas

Pirmąjį rodiklį dažniausiai stebi finansininkai. Kiti rodikliai paaiškina, kodėl jis yra toks, koks yra.

Šis straipsnis yra mūsų straipsnių serijos dalis:

  • Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?
  • Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?
  • Kaip dinaminiai buferiai padeda atlaisvinti atsargose įšaldytus pinigus?

Kodėl vienas skaičius neparodo, ar atsargos “sveikos”?

Dauguma įmonių į atsargas žiūri per jų bendrą vertę. Tai skaičius balanse, ir būtent apie jį kalbama, kai pritrūksta pinigų. Bendra suma parodo, kiek atsargos vertos popieriuje. Bet ji nepasako, ar tai tinkamos prekės, tinkamose vietose ir tinkamais kiekiais.

Įmonė gali turėti daug atsargų ir vis tiek trūkti tų prekių, kurių nori klientai. Kaip rašome straipsnyje Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?, didelės atsargos ir trūkumai gali egzistuoti vienu metu, nes atsargos netolygiai paskirstytos tarp prekių ir sandėlių. Normaliai atrodanti bendra suma gali slėpti sandėlį, pilną lėtai judančių prekių, ir tuščias lentynas ten, kur turėtų būti perkamiausios prekės.

Todėl atsargų būklė turi dvi puses, ir abi reikia matuoti:

  • Pinigai: kiek kapitalo įšaldyta atsargose ir kaip greitai jis grįžta per pardavimus.
  • Prieinamumas: ar svarbiausios prekės yra tada, kai jų reikia klientams ar gamybai.

Jei vertinsite tik vieną pusę, galite nueiti klaidinga kryptimi. Sumažinus atsargas atlaisvinama pinigų, bet gali pradėti trūkti prekių. Ir atvirkščiai – jei, kad prekės nepritrūktų, laikysite didesnius kiekius, dėl tos priežasties atsargose įšaldysite daugiau pinigų. Todėl pateikiame rodiklius, kurie neleidžia vienpusiškai vertinti tik vienos ar tik kitos situacijos.

Kurie atsargų valdymo rodikliai svarbiausi?

Pagal mūsų didesnę nei 15 metų patirtį, sąrašas trumpas. Pateikiame pagrindinius rodiklius, kuriuos pateikiame ir paaiškiname, kodėl jie svarbūs.

RodiklisKą jis parodo?Vertinti kartu su
Atsargų apyvartumasKaip greitai atsargos virsta pinigais, t. y. kiek laiko pinigai lieka atsargose, kol grįžta per pardavimusSvarbiausių prekių prieinamumu (prarastais pardavimais)
Prieinamumas arba prarasti pardavimaiAr svarbiausios prekės yra tada, kai jų reikiaAtsargų apyvartumu
Perteklius (ir nurašymai trumpo galiojimo prekėms)Kiek atsargų viršija tai, ko reikėtų pagal suvartojimą ir įvertinus papildymo cikląTrūkumais tuo pačiu metu
Lėtai judančios ir nejudančios atsargosKurios atsargos nebevirsta pinigaisPertekliumi
Buferio būklė laikui bėgant (įmonės, sandėlio, SKU lygiu)Ar tikslinis atsargų lygis vis dar tinkamo dydžio ir kur kaupiasi perteklius ar trūkumaiTiekėjų patikimumu
Tiekėjų patikimumasKokia dalis užsakymų per 6 ar 12 mėn. įvykdyta laiku ir tiksliaiBuferio būkle/ prarastais pardavimais bei pertekliumi

1. Atsargų apyvartumas

Atsargų apyvartumas parodo, kiek kartų per metus atsargos atsinaujina, t. y. kaip greitai į jas įdėti pinigai grįžta per pardavimus:

Atsargų apyvartumas = pardavimų savikaina/ atsargos

Tą patį santykį galima išreikšti dienomis. ACCA atsargų laikymo laikotarpį apibūdina kaip rodiklį, kuris parodo, kiek laiko įmonė laiko atsargas, kol jos parduodamos, ir skaičiuoja jį taip (ACCA, Ratio analysis):

Atsargos dienomis = (atsargos/pardavimų savikaina) x 365

Arba

Atsargos dienomis = 365/Atsargų apyvartumas

Taigi apyvartumas, lygus penkiems kartams per metus, atitinka 73 atsargų dienas. Abiem atvejais naudojama pardavimų savikaina, o ne pajamos, nes atsargos apskaitomos savikaina. Rekomenduojame imti vidutines laikotarpio atsargas, o ne likutį laikotarpio pabaigoje, kad vienas neįprastai aukštas ar žemas mėnesio galas neiškreiptų rezultato. Kad ir kurį variantą pasirinktumėte, suderinkite jį su finansininkais ir nekeiskite iš laikotarpio į laikotarpį.

Apyvartumo skaičiavimo silpnybė ta, kad tai vidurkis. Visos įmonės rodiklį gali sudaryti perkamiausios prekės, kurios baigiasi po dviejų savaičių, ir lėtai judančios prekės, kurių atsargų užtenka metams. Todėl rodiklis daug naudingesnis, kai skaičiuojamas pagal prekių grupes, sandėlius ir tiekėjus, o ne kaip vienas skaičius.

2. Prieinamumas arba prarasti pardavimai

Šis rodiklis neleidžia atsargų mažinimui nueiti per toli. Prieinamumą galima matuoti dviem būdais: ciklo aptarnavimo lygiu, kuris parodo, ar paklausa patenkinama kiekvieno papildymo ciklo metu, ir užpildymo lygiu (angl. fill rate), t. y. kokia paklausos dalis per visus laikotarpius patenkinama iš atsargų (NC State University, Supply Chain Resource Cooperative).

Kad ir kurį matą pasirinktumėte, taikykite jį svarbiausioms prekėms, o ne bendrai visoms prekėms. 98 % visų prekių gali atrodyti gerai, nors 2 % svarbiausių prekių generuos prarastus pardavimus.

Apie prarastus pardavimus reikia kalbėti atsargiai. Prekės trūkumas nebūtinai reiškia visiškai prarastą pardavimą: klientas gali palaukti, pasirinkti pakaitalą ar nupirkti kitą kartą. Kiti gali nueiti kitur, o neįvykusio pardavimo apskaita neužfiksuoja. Stebėkite, kiek dienų trūko svarbiausių prekių, ir, jei įmanoma, vertinkite prarastus pardavimus. Skubūs užsakymai ir skubus pristatymas taip pat yra signalas, kuris parodo, kiek kainuoja išvengti prarasto pardavimo.

3. Perteklius (ir nurašymai trumpo galiojimo prekėms)

Perteklius yra atsargos, viršijančios tai, ko reikėtų pagal faktinį suvartojimą ir įvertinus papildymo ciklą. TOC atsargų valdyme ta riba yra buferis: atsargos, kurios sąmoningai laikomos konkrečios prekės konkrečioje vietoje, kad prekės netrūktų iki kito papildymo (StockM, TOC buferio zonos). Viskas, kas viršija buferį, yra perteklius.

Perteklių matuokite ne tik vienetais, bet ir pertekliaus vertę, apskaičiuotą pagal savikainą, nes būtent sandėlyje esantis perteklius virsta pinigais. Ir pažiūrėkite, kodėl jis atsirado. Dalis jo galėjo būti nupirkta sąmoningai, pavyzdžiui, kad būtų įvykdytas tiekėjo minimalus užsakymo kiekis ar pasiruošta sezonui. Tai nebūtinai klaida, bet kiekvienas sąmoningas perteklius turėtų turėti priežastį ir pabaigos datą.

Trumpo galiojimo prekėms vietoj pertekliaus skaičiuojami nurašymai. Tai, kas nespėjama parduoti iki galiojimo pabaigos, nurašoma, todėl šioms prekėms nurašymai yra tiesioginis pertekliaus matas. Stebėkite juos pagal vertę, prekių grupes ir priežastis. Nurašymai tiesiogiai mažina pelną, todėl jų augimas yra vienas aiškiausių signalų, kad užsakoma daugiau, nei suvartojama. StockM trumpo galiojimo prekėms buferius skaičiuoja atsižvelgdama į galiojimo terminus ir tikėtiną pardavimų tempą (StockM, Mažmeninė prekyba ir greitai gendančios prekės).

4. Lėtai judančios ir nejudančios atsargos

Šis rodiklis parodo, kurios atsargos nebevirsta pinigais. Nusistatykite aiškias ribas, pavyzdžiui, 90 ar 180 dienų be suvartojimo, ir stebėkite, kokią atsargų vertės dalį sudaro kiekviena grupė. Tiksli riba priklauso nuo sektoriaus: 90 dienų be pardavimo šviežiam maistui reiškia visai ką kita nei automobilių atsarginėms dalims.

Kuo ilgiau atsargos guli, tuo mažiau lieka galimybių jas realizuoti ir atlaisvinti jose įdėtus pinigus. Anksti pastebėjus lėtai judančias prekes, dar lieka laiko jas perkelti, grąžinti tiekėjui, perkainoti ar nustoti pildyti.

5. Buferio būklė laikui bėgant: įmonės, sandėlio ir SKU lygiu

Tai labiausiai TOC atsargų valdymui būdingas rodiklis ir, mūsų nuomone, naudingiausias kasdieniams sprendimams. Kiekvienas buferis dalijamas į žalią, geltoną ir raudoną zonas. Raudonoje zonoje esančios prekės gali pritrūkti, geltonoje esančios suvartojamos taip, kaip tikėtasi, o žalioje esančių atsargų pakanka (StockM, TOC buferio zonos).

Buferio būklę verta vertinti trimis lygiais:

  • SKU lygiu: prekės situacija šiandien ir kurioje zonoje yra prekės likutis. Jei jis nuolat užsibūna žalioje zonoje – laikas mažinti buferį; jei nuolat būna raudonoje zonoje ar net pasibaigia – aiškus signalas, kad buferį reikia didinti.
  • Sandėlio lygiu: buferio būsena sandėlio lygio rodo, kaip efektyviai prekės valdomos sandėlyje. Nuosekliai mažėjanti raudona zona ir didėjanti žalia zona rodo, jog pavyksta tinkamai valdyti atsargas. Visgi kartu reikėtų vertinti ir prarastų pardavimų bei pertekliaus ataskaitą, t.y. mažėjanti raudona zona nereiškia besikaupiančio pertekliaus. Ir priešingai, ar raudonos zonos mažėjimas iš tiesų apsaugo nuo prarastų pardavimų.
  • Įmonės lygiu: kokia prekių dalis yra raudonoje zonoje ir kokia virš žalios, ir kaip šios zonos keičiasi kas ketvirtį/ pusmetį/ metus. Tai rodo bendrą situaciją įmonės sandėliuose.

Vienos dienos būklė pasako, kur veikti šiandien. Kelių mėnesių būklė pasako, ar tinkamas pats buferis. StockM rekomenduoja žiūrėti į dėsningumą, o ne į pavienius įvykius: jei prekė dažnai raudonoje zonoje, buferis gali būti per mažas, pristatymo terminų duomenys netikslūs arba užsakymų ciklas per ilgas; jei dažniausiai žalioje, buferis gali būti per didelis arba prekė nebe tokia svarbi kaip anksčiau; jei svyruoja tarp žalios ir geltonos ir tik retkarčiais patenka į raudoną, buferis yra tinkamo dydžio.

Šio rodiklio vertė ta, kad jis pasikeičia anksčiau nei finansiniai rodikliai. Apyvartumas ir prarasti pardavimai bei perteklius parodo, kas jau įvyko. Buferio būklė parodo, kur kaupiasi perteklius ir trūkumai dabar.

6. Tiekėjų patikimumas

Tiekėjo patikimumą vertiname pagal tai, kokia dalis užsakymų per pastaruosius 6 ar 12 mėnesių buvo įvykdyta laiku ir tiksliai, t. y. pristatyta būtent tai, kas iš tikrųjų buvo užsakyta ir būtent tokiais kiekis, kurie buvo pateikti.

Buferis turi padengti prekės suvartojimą per užsakymų ciklą ir papildymo laiką (StockM, TOC buferio zonos). Jei tiekėjas vėluoja ar pristato ne tai ir ne tiek, kiek užsakyta, buferis sukurtas remiantis klaidinga prielaida, ir prekė vis kris į raudoną zoną. Lygiai taip pat svarbu ir priešinga situacija: kai tiekėjas tampa patikimesnis, papildomos atsargos, laikytos dėl jo ankstesnių vėlavimų, nebereikalingos. Kaip parodėme ankstesniame serijos straipsnyje, tokios atsargos dažnai lieka sandėlyje dar ilgai po to, kai jų priežastis išnyko (StockM, Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?). Mūsų patirtimi, šis rodiklis yra ir svarbus argumentas derybose su tiekėju. Kai turite 6 ar 12 mėnesių duomenis apie kiekvieną užsakymą, apie pristatymo sąlygas, jūs su tiekėju kalbatės faktais, o ne dalijatės nuomone ar nuojauta.

Ką šie rodikliai reiškia finansiniame kontekste?

Atsargų rodiklius lengva per daug interpretuoti finansiškai. Teikiant juos vadovybei, verta aiškiai atskirti kelis dalykus:

  • Mažesnis atsargų dienų skaičius atlaisvina pinigus vieną kartą. Jei vidutinės atsargos sumažėja, jose įšaldyti pinigai grįžta vieną kartą. Jie nesikartoja kasmet, kaip sąnaudų sutaupymas.
  • Laikymo sąnaudos yra pasikartojanti dalis. Mažesnės atsargos gali reiškti mažesnes sandėliavimo, draudimo ir tvarkymo sąnaudas bei mažesnę pasenimo riziką. Kiek sutaupysite, priklauso nuo jūsų sąnaudų struktūros.
  • Didesnis apyvartumas automatiškai nereiškia didesnio pelno. Jei apyvartumas pagerėjo, nes perteklius buvo išparduotas žemiau savikainos, pinigai grįžta, tačiau marža sumažėja, o apskaitoje gali atsirasti nuostolis.
  • Prekės trūkumas nebūtinai reiškia visiškai prarastą pardavimą. Dalis klientų palaukia arba pasirenka pakaitalą. Todėl šis rodiklis turėtų būti vertinamas, kaip orientacinis, t.y. kiek įmonė galėtų uždirbti daugiau, jei visada turėtų reikiamų prekių. Efektyvus atsargų valdymas nereiškia nulinius prarastus pardavimus, kadangi verslui kainuotų per daug užtikrinti visų prekių buvimą. Tačiau svarbios tendencijos ir realus pajamų augimas mažėjant prarastiems pardavimams.

Kaip StockM matuoja atsargų būklę?

StockM yra asortimento ir atsargų valdymo sistema, paremta TOC ir dinaminiu buferių valdymu (DBM). Kiekviena prekė kiekviename sandėlyje turi buferį, kuris nuolat koreguojamas pagal faktinį suvartojimą (StockM, Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?). Sistema įvertina, kiek kiekvienas buferis išnaudotas, siūlo kiekį, reikalingą jam papildyti, pažymi dėmesio reikalaujančias raudonos zonos prekes ir sudaro užsakytinų prekių sąrašą pagal prioritetą (StockM, Buferinis atsargų valdymas).

StockM veikia kartu su įmonės ERP ar apskaitos sistema, kuri turi kasdien teikti prekės duomenis, pavyzdžiui, atsargų likučius, pardavimus, papildymus ir nurašymus (StockM sistema). Diegimo specialistai padeda kliento komandai sukurti šiais duomenimis paremtą atsargų valdymo rutiną. Programa leidžia rodiklius matyti kasdien, tačiau jie gerėja tik tada, kai komanda pagal juos veikia, o skaičiai yra tik tokie geri, kokie geri yra gaunami duomenys.

Hipotetinis pavyzdys

Žemiau pateiktas pavyzdys, kuris aiškiai parodo, kaip rodikliai veikia kartu. Tai nėra kliento atvejis. Kad skaičiavimai būtų paprastesni, darome prielaidą, kad visų trijų prekių vieneto savikaina vienoda, todėl vienetus galima sumuoti, o atsargų dienas skaičiuoti vienetais. Kiekviena prekė užsakoma kas dvi savaites, o sutartas pristatymo terminas yra viena savaitė.

Didmeninės prekybos įmonė vienai prekių grupei skaičiuojamos maždaug 59 atsargų dienos. Finansininkams tai nekelia nerimo. Bet išskaidžius pagal prekes, vaizdas pasikeičia:

PrekėSuvartojimas per pastaruosius metus (vnt.)Vidutinės atsargos (vnt.)Atsargų dienosBuferio būklė per pastarąsias 26 savaites
A5 200 (apie 100 per savaitę)30021Raudonoje zonoje 9 savaites
B2 600 (apie 50 per savaitę)900126Virš žalios zonos visas 26 savaites
C520 (visi per pirmas 39 savaites)14098Paskutines 13 savaičių nesuvartota
Grupės iš viso8 3201 34059 

Atsargų dienos skaičiuojamos taip: vidutinės atsargos ÷ suvartojimas × 365, pavyzdžiui, prekei A: 300 ÷ 5 200 × 365 = 21.

59 dienų vidurkis slepia tris skirtingas problemas:

  • Prekė A juda greitai, bet nuolat krenta į raudoną zoną. Tiekėjo pristatymo duomenys rodo, kad prekės atkeliauja per dvi-tris savaites, o ne per sutartą vieną. Buferis per mažas tam pristatymo terminui, kurį tiekėjas iš tikrųjų naudoja, todėl pirmiausia reikia pataisyti pristatymo terminų duomenis ir vesti derybas su tiekėju.
  • Prekė B parduodama reguliariai, bet atsargų yra gerokai daugiau, nei reikia. Esant dviejų savaičių užsakymų ciklui, vienos savaitės pristatymo terminui ir 60 vienetų pardavimams per intensyviausią savaitę, trijų savaičių buferis būtų 3 × 60 = 180 vienetų. Vidutinės atsargos yra 900, todėl apie 720 vienetų viršija buferį. Jei šių vienetų nebeužsakysite, parduodant po 50 vienetų per savaitę, jie išsipirks per maždaug 14-15 savaičių ir atlaisvins įšaldytus pinigus.
  • Prekė C pastaruosius tris mėnesius nebeparduodama. Jei atsargų dienas skaičiuotume pagal metų vidutinius pardavimus, jos 98 dienos atrodytų ne blogiau nei B prekės 126. Tačiau vidurkis slepia kitą dalyką: šios atsargos šiuo metu visai nevirsta pinigais. Prekė turėtų atsidurti nejudančių prekių sąraše, ir kažkas turi nuspręsti, ar ją perkelti, grąžinti tiekėjui, perkainoti, ar nustoti pildyti.

Kai žiūrime bendrus rodiklius ataskaitoje, nematome gilesnių problemų, kurios vyksta su atsargomis. Situacija išryškėja, kai atsargų dienos, buferio būklė, tiekėjų pristatymo terminai ir lėtai judančios atsargos vertinami kartu, kiekvienai prekei atskirai.

StockM klientas: automobilių atsarginių dalių tiekėjas

Tai StockM diegimo projekto patirtis. Kliento vardas neatskleidžiamas, skaičiai neskelbiami.

Klientas tiekia ir parduoda automobilių atsargines dalis. Įdiegus sistemą ir sureguliavus tiekimo srautus, pristatėme klientui projekto eigą, matomus rezultatus bei rekomendacijas, kur galima judėti toliau ir kaip efektyviau valdyti atsargas.

Klientas turėjo nemažą dalį perteklinių atsargų, su kuriomis, įdiegus sistemą, pakankamai efektyviai dirbo.

Tačiau įmonė turėjo ir kitą tikslą: plėsti asortimentą ir konkuruoti ne tik savo vietos rinkoje, bet ir aplinkinėse šalyse. Skaičių požiūriu asortimento išplėtimas nedavė pastebimos naudos: atsargos augo, ir tai buvo geros atsargos, buferių ribose, tačiau pardavimai neaugo. Tuo pačiu mažėjo ir atsargų apyvartumas.

Pateikėme klientui skaičius ir būtent nurodėme, kad tai gali tapti problema. Visgi klientas prisiėmė riziką ir atsakomybę, nes asortimento plėtra buvo vienas strateginių įmonės tikslų.

Todėl visada reikia vertinti visumą. Kaip atsargų valdymo sistemų diegėjai, mes visada fokusuojamės į skaičius ir atmetame emocijų ar nuojautos vedamus veiksmus. Visgi, stebėdami skaičius, turime vertinti ir tai, ko skaičiai mums neparodo: įmonės tikslus, klientų pasitenkinimą ir kita.

Šis atvejis taip pat parodo, kodėl aukščiau aprašytus rodiklius reikia vertinti kartu. Buferio būklė rodė, kad kiekvienos prekės atsargų lygis yra pagrįstas. Pardavimai ir atsargų apyvartumas rodė, kad platesnis asortimentas nedidino pardavimų. Abu dalykai buvo teisingi, o sprendimas, ką su tuo daryti, buvo verslo, o ne skaičiavimo klausimas.

Kaip pradėti matuoti atsargų būklę dabar savo įmonėje?

  1. Pasirinkite trumpą sąrašą. Pradėkite nuo aukščiau aprašytų šešių rodiklių.
  2. Suderinkite apibrėžimus su finansininkais. Vidutinės ar laikotarpio pabaigos atsargos, savikainos pagrindas, lėtai judančių atsargų ribos, kaip vertinami prarasti pardavimai. Užsirašykite juos ir nekeiskite.
  3. Matuokite prekės ir sandėlio lygiu. Vidutinis apyvartumas ar bendra atsargų vertė, tinka vadovybės ataskaitoms, bet nepasako, ką daryti. Todėl sprendimus priimkite kiekvienai prekei atskirai.
  4. Pinigus visada vertinkite kartu su prekių prieinamumu. Niekada nepateikite atsargų apyvartumo be svarbiausių prekių prieinamumo greta.
  5. Buferio būklę vertinkite per mėnesius, ne per dienas. Dienos būklė pasako, ką daryti šiandien. Kelių mėnesių dėsningumas pasako, ar buferis tinkamo dydžio.
  6. Kiekvienam laikinam atsargų padidinimui nustatykite pabaigos datą. Sezoninės ir akcijų atsargos turėtų sumažėti, kai sezonas ar akcija baigiasi.
  7. Atlaisvintus pinigus ir pasikartojančią ekonomiją pateikite atskirai. Vadovybei reikia žinoti, kuri dalis grįžta vieną kartą, o kuri kartojasi.

Dažniausiai užduodami klausimai

Koks yra vienas svarbiausias atsargų rodiklis?

Tokio nėra. Jei jūsų įmonėje įprasta skaičiuoti ir vertinti atsargų apyvartumą, jį vertinkite kartu su prarastais pardavimais ir pertekliumi. Didelis apyvartumas ir tuo pačiu dideli prarasti pardavimai reiškia, kad trūksta tų prekių, kurios generuoja pardavimus. Tuo tarpu mažas apyvartumas ir didelis perteklius rodo, jog pinigai yra įšaldyti prekėse, kurios neparsiduoda ar parsiduoda lėtai.

Ar didesnis atsargų apyvartumas visada geriau?

Ne. Apyvartumas gali padidėti, nes atsargos sumažintos tiek, kad klientai neranda to, ko jiems reikia, arba nes perteklius išparduotas žemiau savikainos. Didesnis apyvartumas yra gera žinia tik tada, kai prieinamumas išlieka, ir marža dėl to nemažėja.

Kaip dažnai reikia peržiūrėti atsargų rodiklius?

Buferio būsenos grafikas ir trūkumai yra kasdieninė ataskaita, kadangi gali reikėti priimti sprendimus nedelsiant, ypač dėl prarastų pardavimų atsiradimo. Perteklių ir lėtai judančias atsargas galima peržiūrėti kas savaitę ar kas mėnesį. Atsargų apyvartumas paprastai peržiūrimas kas mėnesį ar kas ketvirtį, o tiekėjų patikimumas vertinamas per 6 ar 12 mėnesių.

Ar šiuos rodiklius galiu gauti iš savo ERP?

Iš dalies. Jei jūsų ERP saugo atsargų likučius, pardavimus, gavimus ir nurašymus, iš jos galite apskaičiuoti atsargų apyvartumą. Buferio būklei reikia dar vieno dalyko: tikslinio atsargų lygio kiekvienai prekei kiekviename sandėlyje, apskaičiuoto pagal jos suvartojimą ir pristatymo terminą. StockM pateikia šias ataskaitas šalia ERP, jos nepakeisdama (StockM sistema).

Ar tai tinka gamybos įmonėms?

Taip, kai valdomos medžiagų, komponentų ir gatavos produkcijos atsargos. Galioja tie patys rodikliai, o tiekėjų patikimumas dažnai būna svarbiausias (plačiau skaitykite Gamyba).

Šaltiniai

  • StockM: Atsargos ir apyvartinės lėšos: ar atsargos yra įmonės investicija?
  • StockM: Kur atsargose įšaldomos apyvartinės lėšos?
  • StockM: TOC buferio zonos: žalia, geltona, raudona
  • StockM: Buferinis atsargų valdymas
  • StockM: StockM sistema
  • StockM: didmeninė prekyba ir distribucija, mažmeninė prekyba ir greitai gendančios prekės, gamyba
  • ACCA: Ratio analysis
  • NC State University, Supply Chain Resource Cooperative: Reorder point formula: Inventory management models: a tutorial

Skaityti daugiau straipsnių

  • Sandėlio valdymas, atsargų valdymas
    Mažesnė marža ar greitesnė apyvarta? Praktinė finansinė dilema
    Atsakymas priklauso nuo to, kiek bendrojo pelno uždirba kiekvienas į atsargas įdėtas euras. Nuolaida pagreitina apyvartą tik tada, kai pardavimai išauga pakankamai, kad padengtų prarastą maržą. Dažnai to neįvyksta. Kitas kelias yra greitinti apyvartą nekeičiant kainos: nebeužsakyti atsargų, kurių nereikia faktiniam suvartojimui ir papildymo laikui padengti. Tada apyvartumas gerėja, o marža lieka ta pati.
  • Pagrindiniai atsargų valdymo rodikliai
    Kokie yra svarbiausi atsargų valdymo rodikliai?
    Atsargos yra “sveikos” tada, kai netrūksta svarbiausių prekių, ir į atsargas įdėta pinigų ne daugiau, nei reikia faktiniam suvartojimui ir papildymo laikui padengti. Vienas skaičius to neparodys. Reikia tam tikrų rodiklių rinkinio, kurį vertiname kartu. Tai yra – vieno, kuris rodo, kiek pinigų įšaldyta atsargose, kito, kuris rodo, ar klientai gauna tai, ko jiems reikia, ir kelių kitų, kurie parodo, kur su atsargomis kas nors negerai.
  • Atsargų valdymas įmonės sandėlyje
    Kaip atsargų valdymas pagal dinaminius buferius padeda išlaisvinti atsargose įšaldytus pinigus?
    Atsargų valdymas pagal dinaminius buferius pinigus išlaisvina gana paprastai – užsakydamas tik tai, ko reikia pagal esamą paklausą. Vadinasi jei prekės yra per daug, net jei ji ir gerai parduodama, užsakoma tik tiek kiek reikia iki kito artimiausio papildymo. Kiekvienai prekei kiekvienoje vietoje nustatomas tikslinis atsargų lygis, kurio pakanka padengti realius pardavimus iki kito pristatymo. Viskas, kas viršija šį lygį, tiesiog nebeužsakoma. Tos prekės parduodamos per kelias ateinančias savaites, o kartu su jomis grįžta ir pinigai. Visi kiti pinigai, kurie nebuvo panaudoti užsakyti perteklines prekes iš karto gali būti naudojami kitų prekių užsakymui ar kitiems verslo tikslams įgyvendinti.

Footer

Įmonės rekvizitai

UAB StockM
Kaštonų g. 24A, Giraitės k.
Kauno raj., LT-54309
Lietuva

Įm. kodas: 301644556
PVM kodas: LT100003985813

Banko sąskaita: LT064010051005600389
Bankas: Luminor Bank AS
Banko kodas: 40100
SWIFT: AGBLLT2X

Susisiekite su mumis

LinkedIn
Facebook
Youtube

Pardavimai

+3706 8708076
info@stockm.eu

Pagalba

support@stockm.eu
+370 618 39255
StockM

Atsargų ir asortimento valdymo sistema, paremta apribojimų teorijos (TOC, Theory Of Constraints) sprendimais.

  • Pradžia
  • Kompanija
  • Naujienos
  • Karjera
  • Kontaktai
  • Privatumo politika

© 2026 · StockM