Esu TOC konsultantas jau 14 metų, žaviuosi TOC dėl jos paprastumo ir nepaprastai plataus pritaikymo pradedant organizacijų procesais, žmonių santykiais, asmeniniais individo pamąstymais ir iki pat kitokio, itin realistiško ir logiškai paaiškinamo aplinkos suvokimo. Tačiau TOC paprastumas turi ir dvi tamsiąsias puses. Pirma yra tai, kad pamačius pasaulį TOC akimis, supranti kiek beprasmybės, tuštybės ir nelogiškumo jame yra. Po kelerių metų TOC praktikos arba prisitaikai prie tokios aplinkos, arba lieki vienišas nesuprastas kareivis mūšio lauke, kuriame niekas net nežino, kas yra pergalė, tačiau visi žino, kad reikia kovoti prieš priešą. Kas yra priešas irgi ne visada aišku, tačiau vis tiek “kovoti reikia!”, nes taip daro visi.
Antra tamsioji pusė yra ta, kad žmonės paskaitę vieną ar kelias knygutes apie TOC, ima laikyti save specialistais ir konsultantais ir pridaro tokių dalykų, kad vienu metu, apie 2007…2009 metus, mes net stengėmės nerašyti ant savo vizitinių kortelių abreviatūros TOC. Tuo metu Lietuvoje buvo tik 10 (iš ~300 pasaulyje) sertifikuotų TOC konsultantų ir dar keletas tūkstančių “specialistų”, kurie tarėsi išmaną TOC ne prasčiau nei sertifikuoti specialistai.
Ši antra tamsioji pusė lydi iki šiol. Praėjus TOC “madai” ir suvokus, kad TOC yra lengvai suprantama, tačiau nėra paprasta, dauguma “specialistų” persimetė į kitas madingas sritis (užuojauta tikriesiems LEAN’ininkams). Tačiau exTOC specialistų vertinimas ir atsiliepimai iki šios dienos klaidina daugelį žmonių. Prisimenu vieną susitikimą Klaipėdoje, su kompanijos užsiimančios prekyba savininku. “TOC neveikia” – sako jis. Klausiu, kaip taip gali būti, jei tūkstančiai kompanijų įsidiegė TOC instrumentus, pasiekė rezultatus, kurių negalėjo pasiekti su tradiciniai metodais, o staiga vienai Klaipėdos kompanijai TOC neveikia. Savininko atsakymas suglumino: “Aš perskaičiau vieną E.Goldrato knygą, pagal ją pamėginome pirkimus ir atsargas valdyti aprašytais metodais, bet mums nesigavo.” Argi tai reiškia, kad TOC metodai blogi? Ar galima perskaičius karvedžio memuarus vesti karius į mūšį? Ar galima teigti, kad aš moku gydyti žmones, nes esu matęs visas daktaro Hauso serialo serijas?
TOC yra labai plati. Pradedant gamybos bei logistinių procesų valdymu, projektų valdymu, mąstymo procesais, santykiai su žmonėmis ir t.t. Per dešimtis metų yra sukurti valdymo instrumentai visose srityse, jie patikrinti praktiškai tūkstančiuose įvairiausių verslų visame pasaulyje ir šiandien, kad pasiekti išskirtinius rezultatus, tereikia jais teisingai naudotis.
Mūsų įmonė ir aš pats, nuo pat atsiradimo TOC pasaulyje, specializuojamės logistinės grandinės ir jos procesų valdyme. Pagrindinis mūsų naudojamas TOC instrumentas yra Dinaminis Buferių valdymas (DBM – Dynamic Buffer Management), kurio pagrindu ir sukurta mūsų programinė įranga StockM(c).
Keliolika metų, beveik dešimtyje šalių, pačiuose įvairiausiuose su prekyba susijusiuose versluose veikia daugiau kaip 80 StockM(c) sistemos kopijų, kurių didžioji dalis palaikomos ir atnaujinamos iki šiol. Tai rašydamas ne noriu pasigirti, bet pasakyti, kad iš patirties geriau, nei kelias knygas apie TOC skaitę “specialistai” galiu pasakyti, kas yra TOC mitai, o kas tiesa. Pradėkim:
TOC mitai ir tikrovė:
1. Įsidiegus TOC instrumentus, įmonėje išsispręs viso problemos.
MITAS. Nėra tokios piliulės, kuri spręstų viską. Kiekviena sistema turi savo instrumentus, kurie sprendžia atitinkamas problemas. TOC turi savo instrumentus ir sprendžia tas problemas, kam tie instrumentai sukurti.
2. TOC DBM atsargų valdymo algoritmas netinkamas valdyti prekėms, kurių tiekimas (ar gamyba) užtrunka ilgai. Kitaip sakant DBM netinka valdyti atsargas, jei tiekimas vyksta iš Azijos.
MITAS. Nesuvokiu kas padarė tokią išvadą ir kodėl. Mūsų klientų sąraše yra ne viena kompanija, kurie su StockM DBM valdo tiekimus iš Azijos.
3. TOC DBM algoritmas blogai reaguoja į paklausą, nes buferio keitimo žingsnis 30%.
MITAS, kurį galėjo sugalvoti visiškas nemokša, net nesuvokdamas, kaip šis TOC mechanizmas veikia. Nelabai galėčiau kažką trumpai pakomentuoti, nes argumentacija skamba panašiai kaip: “Vidaus degimo variklio sukurti negalima, nes stūmoklių judesys tiesinis (pirmyn-atgal), o rezultate mums reikalingas judesys yra sukamasis”.
4. TOC atsargų ir asortimento valdyme naudojamas DBM algoritmas nepakankamas, todėl reikia prie jo pridėti dar kitus algoritmus ir (??) leisti pasirinkti tinkamą algoritmą.
MITAS. Sunku suvokti, kaip galima pavadinti sistema bet kokį sprendimą, kur galutinį rezultatą dar kartą patikrina žmogus. Tokį instrumentą reikėtų vadinti ataskaita, rekomendacija ar pan., bet jokiu būdu ne sistema. Užbėgdamas už akių pasakysiu, kad StockM DBM yra sukurtas taip, kad žmogaus įsiterpimo parenkant rezultatą – dažniausiai tai klausimas “kiek nupirkti?” – nereikia. Netgi priešingai, kuo greičiau žmogus pasitraukia iš sprendimo “kiek nupirkti?”, tuo greičiau ir tuo geresni rezultatai pasiekiami.
Giedrius Balnys